Naujas etapas Lietuvos energetikos istorijoje: ką reiškia atvira elektros rinka?

Lietuva žengė paskutinius žingsnius nuosekliai atsisakydama elektros energijos tiekimo monopolijos – jau galime patys spręsti, iš ko norime pirkti elektrą savo namams. Pasak bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovo Mindaugo Keizerio, valstybinio elektros kainos reguliavimo atsisakymas yra daugiau nei dar viena reforma – ji žymi esminį lūžį Lietuvos energetikoje.

„Energetikos sektorius keičiasi iš esmės – tokio, prie kokio esame įpratę, jo nebeliks. Laisva konkurencija atveria kelią ir būtinybę lankstumui, išmaniesiems sprendimams visose grandyse – ne tik tiekime, bet ir apskaitoje. Atvira rinka ilgainiui trins ribas ir tarp pirkėjų bei pardavėjų: iki šiol tik vartoję elektrą gyventojai jau tampa ir toliau galės tapti jos gamintojais, taip pat gaminti vienoje vietoje, o vartoti kitur. Įsigalėjusi konkurencija mūsų sektorių pakeis ne mažiau, nei ji iki šiol pakeitė kitus“, – tikina M. Keizeris.

Anot ESO vadovo, pokytį, kurį per artimiausius keletą metų pajus gyventojai, tiksliausiai būtų galima apibūdinti kaip elektros energijos tiekimo virsmą į paslaugų teikimą.

„Energija taps ne tik preke, bet ir paslauga. Mes nebe tiesiog gausime elektrą, tačiau sulauksime asmeninių, su mūsų vartojimo įpročiais susietų ir sutaupyti leisiančių pasiūlymų, taip pat – galbūt net paslaugų paketų, tokių, kaip, pavyzdžiui, kartu su mobiliojo ryšio ar interneto paslaugomis parduodama elektros energija“, – teigia M. Keizeris.

Rinką pastebimai keičia ir alternatyvūs, žalieji elektros energijos šaltiniai. Vis daugiau dėmesio skiriama saulės energijai, o jėgaines ant savo namų stogų įsirengę gyventojai dėl išmanių sprendimų ir atviro tinklo tampa ir gamintojais ir vartotojai vienu metu.

Ką reiškia atvira elektros energijos rinka?

Iki šiol Lietuvos gyventojams elektros energijos kaina buvo reguliuojama: už kiek ji bus nupirkta, persiųsta, paskirstyta ir patiekta vartotojui, nustatydavo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Tačiau, gegužės 7 dieną Seime priėmus įstatymo pataisas, šalyje atvertas kelias iki 2023 m. atsisakyti monopolinių sąlygų ir kainų reguliavimo visiems gyventojams.

„Šis kelias sukurs aktyvią ir konkurencingą mažmeninę elektros energijos tiekimo rinką – tokią, kurioje vartotojai galės ne tik rinktis bet kurį norimą tiekėją, bet ir naudotis teikiamomis lankstesnėmis papildomomis paslaugomis“, – sako M. Keizeris.

Lietuva dar prieš daugiau nei dešimtmetį įsipareigojo sukurti ne monopolinėmis sąlygomis veikiančią elektros rinką pagal trečiąjį ES energetikos paketą, kurio tikslas – užtikrinti veiksmingą konkurenciją ir jos teikiamus pranašumus gyventojams. M. Keizerio teigimu, mūsų šalis – viena iš kelto likusių valstybių visoje Europoje, kurios gyventojai vis dar negali patys rinktis, iš ko pirkti elektros energiją, kaip tai darome pirkdami degalus ar rinkdamiesi patinkantį prekybos centrą – iš keleto pasiūlymų priimdami mums tinkamiausią. Štai Estijoje ir Latvijoje rinkos pokyčiai elektros rinkoje įgyvendinti jau 2013-2015 metais.

Mūsų šalyje, dėl kainų buitiniams vartotojams reguliavimo, nepriklausomi tiekėjai nesiryžo imtis prekiauti elektros energija. Tačiau panaikinus kainų reguliavimą, atvertas kelias įsigalėti ir veikti pilnavertei konkurencinei rinkai, kurioje bet kuris tiekėjas galės efektyviai varžysis dėl vartotojų.

Monopolinių visuomeninio elektros tiekimo paslaugų bus atsisakoma nuosekliai, trimis etapais, nuo 2021 sausio 1 d. iki 2023 sausio 1 d. Į pirmąjį etapą patenkantys vartotojai iki šių metų gruodžio 10 d. turės pasirinkti jiems tinkamiausią elektros tiekėją ir pasirašyti naują elektros tiekimo sutartį.

Bendras visų reikalas

Elektros tiekimo rinka ne tik sukels spaudimą paslaugų kainai, tačiau užtikrins ir daugybės kitų naudingų sprendimų Lietuvos gyventojams atsiradimą: naujus produktus, bendrus paslaugų planus (pvz., elektros pardavimą kartu su ryšio paslaugomis), geresnius tarifus įvairiu paros metu, išmaniuosius sprendimus.

„Vienas geriausių pavyzdžių, kai kalbame apie nuoseklų monopolinių sąlygų atsisakymą, be abejo, yra ryšio paslaugos. Prieš beveik dvi dešimtis metų panaikinus „Lietuvos telekomo“ monopolį šiandien Lietuvoje turime vieną efektyviausių Europoje mobiliojo ryšio rinkų, kurios tiekėjai atkaklioje konkurencinėje kovoje paslaugų pasiūlą pakėlė iki tokio lygio, kad dalis jų, regis, jau nebe daug ką bendro turi ir su pirminiu produktu“, – atkreipia dėmesį M. Keizeris.

Tokiu būdu tiekėjams varžantis dėl elektros energijos klientų, ilgainiui jiems bus teikiami vis aktualesni pasiūlymai.

„Monopolijos nevaržoma elektros rinka – visų mūsų reikalas ir bendras pokytis, nes kuo daugiau žmonių patys rinksis elektros tiekėjus, tuo daugiau tiekėjų norės siūlyti savo paslaugas ir konkuruos dėl vartotojų, o tai reiškia, kad gyventojai gaus vis geresnius elektros tiekimo pasiūlymus“, – pažymi M. Keizeris.

Jis įsitikinęs, kad palaipsniui elektros energijos tiekėjų pasiūlymai ims priminti šiuolaikinę mobiliojo ryšio paslaugų struktūrą.

Tiekėją gali rinktis jau dabar

Norimą elektros energijos tiekėją gyventojai gali rinktis jau dabar. To nepadariusiems, bus užtikrinama garantinio tiekimo paslauga, kuria rūpinsis ESO.

Tačiau tokiems vartotojams už elektros energiją reikės mokėti ne reguliuojamą kainą kaip anksčiau, o pagal teisės aktuose įtvirtintą naują formulę: prie elektros biržos „Nord Pool“ kainos pridedant 25 proc. priedą. Todėl gyventojai raginami pasinaudoti atsiveriančia konkurencinga elektros tiekėjų pasiūlymais grįsta elektros rinka ir teikiama galimybe rinktis.

Valstybė toliau reguliuos tik kai kurias elektros kainos dedamąsias: už elektros energijos perdavimo, skirstymo ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas. Įsigijimo ir tiekimo kainas nustatys monopolijos nevaržoma rinka.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: