Naujasis meras sėdės savo krėsle

Pokyčius žadantis Biržų rajono savivaldybės meras Valdemaras Valkiūnas jų ėmėsi pirmą darbo dieną.

Naujasis vadovas nusprendė nesėsti į kėdę, kuria naudojosi ankstesnė merė – konservatorė Irutė Varzienė. Respublikonų partijai priklausantis meras kėdžių keitimo su politika nesieja. Jis sako tiesiog liūdnai atrodžiusį baldą pakeitė į vyriškesnį. Senąją rausvą kėdę V. Valkiūnas atidavė sekretorei, o pats sėdo į juodą odinį krėslą, kurį atsivežė iš Rygos. Vis tik pirmojo mero pokalbio su „Šiaurės rytais“ metu naujasis vadovas kalbėjo ne iš minkšto krėslo. Taupydamas laiką jis lakoniškai atsakinėjo į klausimus ir sykiu rūpinosi spartesnio interneto įvedimu bei kitų darbo priemonių tobulinimu.

– Ar Biržams pasisekė, kad atsidūrėte čia, mero poste?
– Tikiu ir viliuosi (kaip ir biržiečiai, balsavę už mane), kad pasisekė. O po trejų metų pamatysim. Darysiu viską, kad dauguma biržiečių pasakytų: taip, mums pasisekė.

– O Jums pačiam – ar pasisekė?
– Kažkas kalbėjo apie svajonės išsipildymą, bet tai ne svajonė – tai misija. Man norisi išvesti Biržus iš žemiausio taško. Mano asmeninė sėkmė yra neatsiejama nuo gerai padarytų darbų Biržams. Jei tai pavyks, būsiu patenkintas.

– O baimės jausmo yra?
– Ne.

– Kaip reaguojate, kai viešoje erdvėje Jūs vadinamas keistuoliu, „įvyniotu“ politiku, kurį paskandins nerealūs pažadai?
– Dėl „keistuolio“ stengiuosi nereaguoti, laikytis neutraliai. Mane užgrūdino darbas Seime. Kritiškiau reaguoju, kai Biržus pavadina Vasiukais. Tarsi nebūtų norima išeiti iš stagnacijos, matyti Biržus aukštesniu lygmeniu. Taip kalbantys tarsi nenorėtų, jog būtų sujungtos jėgos siekti kitokių Biržų.

– Ar dar nekilo mintis – koks velnias nešė į šitą galerą?
– Prisiminiau vieną netikėtą susitikimą praėjusių metų rugsėjy. Prie parduotuvės „Iki“ viena moteris manęs paklausė, ar nesiruošiu kandidatuoti į merus. Aš jai pasakiau, kad sergu Lietuva ir Biržais. Ir ji man palinkėjo nepasveikti. Tos moters nepažįstu, bet norėčiau ją dar sykį pamatyti ir padėkoti už linkėjimą.

– Kai kurios žiniasklaidos priemonės primygtinai perša mintį, kad Jums nesiseka burti komandos. Ar tai tiesa?
– Jie galbūt norėtų, kad taip būtų. Kitos doktrinos fanai, kai nori blogio, tą stengiasi įteigti. Aš į tai nereaguoju. Manau, sveikos, progresyvios jėgos mus palaikys. Ir viskas bus gerai.

– Jūsų patirtis versle didesnė nei politikoje. Versle demokratijos nedaug, o politikoje sėkmę lemia gebėjimas derėtis, tartis, ieškoti kompromisų. Ar būtent to nepristinga kviečiant politikus į valdančiąją koaliciją?
– Versle irgi vyksta derybos, ieškoma kompromisų. Bet ten vyrauja racionalus mąstymas. O politikoje daug vandens, pelkės. Ir tai trukdo. Reikia papildomai laiko ir jėgų tas pelkes sausinti. Kartais tie visi politiniai išvedžiojimai man primena ritualinius šokius.

– Jeigu bandymai suburti valdančiąją daugumą nepavyks, būsite mažumos valdžia?
– Esu pasiruošęs viskam. Bet vis tik tikiu, kad bus dauguma. Jei ir ne tokia stipri, turinti nedidelę persvarą, bet bus. Iš mano pusės nėra jokio priešiškumo kitaip mąstantiems. Galime visi dirbti Biržams. Juk visi tą deklaravome. Dėl ko priešintis? Jeigu oponentams nepatinka mūsų tikslai, programa, tempai, mes pasiruošę derėtis, kalbėtis. Ir prisiimti didesnius darbo krūvius bei atsakomybę.

– Kaip vertinate pirmąjį naujosios savivaldybės tarybos posėdį. Ar buvo netikėtumų?
– Man buvo netikėta, kai tarybos nariai užsipuolė D. Šarkūnienę, kuriai buvo pasiūlyta laikinai eiti administracijos direktoriaus pareigas. Vėliau aš jos atsiprašiau dėl tokio politikų elgesio. O tąsyk, posėdžio metu, vos susilaikiau nepasakęs poros „meilių“ žodžių…
Na, negalima pulti žmogaus vien dėl puolimo. Turi būti kokia nors logika.

– Posėdžio metu pasiskelbė trys frakcijos (konservatoriai su centristu ir liberalsąjūdiete, „valstiečiai“ ir socialdemokratai), tačiau nė viena neįvardijo, kad yra opozicinė. Ką, Jūsų manymu, tai galėtų reikšti?
– Tai galėtų reikšti, kad blaivus mąstymas nugali. Nuoskaudų galbūt yra, bet nugali blaivus protas. Tai teikia vilties.

– Ar siūlote partijų atstovams politinius postus? Visuomenė nekantrauja išgirsti, kas bus siūlomas į administracijos direktoriaus postą.
– Siūlau ir kviečiu. Kitą savaitę kviečiu tartis dėl administracijos direktoriaus kandidatūros. Kandidatas yra. Tai neutralus žmogus. Ne biržietis. Svarbiausia, kad jis būtų naudingas Biržams.

– Buvusi valdžia nesugebėjo savivaldybės administracijos darbo organizuoti taip, kad nekiltų abejonių dėl valdininkų kompetencijos, sąžiningumo, padorumo. Rinkėjai už tai ją nubaudė.
Ar žinote, ką daryti, kad toks pat likimas neištiktų ir Jūsų?

– Žinau, ieškome kompetentingų žmonių.

– Trečiadienį Jūs susitikote su administracijos skyrių vadovais. Pasklido kalbos, kad į šį susitikimą valdininkai ėjo „lediniais veidais“, o išėjo šypsodamiesi. Jei tai tiesa, kokia tokio virsmo priežastis?
– Bendravimas su meile. Sakoma: kaip šauksi, taip atsilieps. Atvirumas ir nuoširdumas atveria daug kelių. Susitikimo metu buvau savimi. Manu, jie irgi gerai jautėsi.

– Kaip vertinate Teisės ir personalo skyriaus rengtą sprendimo projektą dėl Jūsų atlyginimo ir jo svarstymo taryboje peripetijas?
– Tiesioginiai mero rinkimai vyko pirmą kartą ir žmonės galėjo suklysti. Juolab kad ir įstatymas „skylėtas“. Gal buvo galima išlaviruoti, bet… Juk ir genijai klysta. Sąmokslo čia kol kad neįžvelgiu. Tai tiesiog banalus įvažiavimas į duobę.

– Jūs į mero kabinetą atsivežėte savo kėdę. Kuo neįtiko senoji? Buvo per kieta? O gal ją išsinešė buvusi merė?
– Neišsinešė.
Ta kėdė kažkaip liūdnai atrodė. Nevyriškai. Ją pasiėmė sekretorė. Naująją atsivežiau iš Rygos, bet ji gaminta Lietuvoje.

– Jei nesėdote į buvusios merės krėslą, peršasi mintis, kad stengsitės ir dirbti kitaip. Kokių esminių ankstesnės valdžios klaidų sieksite išvengti?
– Jų buvo tiek daug…

– Na, kas tiesiog badė akis?
– Turbūt visažinystės sindromas.
Jeigu kurioje nors srityje neturi pakankamai kompetencijos, ieškok išmanančio žmogaus ir jo klausk, įsiklausyk į jo patarimus, išgirsk juos.
Aš nuolat stengiuosi klausti. Ir niekaip negaliu pasenti – prarasti smalsumo (juokiasi – red.).

– Ketvirtadienį Jūs atsiliepėte tik į asmeninio telefono skambučius. Ar tarnybinio telefono irgi atsisakėte?
– Tarnybinio telefono atsisakyti negalėsiu. Bet aparatas kažkoks varganas. Atsivešiu savo (juokiasi – red.).

– O kaip dėl atlyginimo? Po administracijos darbuotojų ir tarybos narių akibrokšto kai kurie politikai džiūgavo, kad milijonierius galės padirbėti ir be atlyginimo.
– Negirdėjau, kas vyko posėdžių salėje – atlyginimo klausimą svarstant buvau nusišalinęs.
Iš esmės galiu dirbti ir be atlyginimo, bet sako, kad negalima.
Beje, Seime daug ką darydavau savo lėšomis.

– Patvirtinkite arba paneikite kalbas, kad Jūs vėl rengiatės Seimo rinkimams.
– Tai būtų visiškai nelogiška. Įdomu būtų išgirsti tų kalbėtojų argumentus.

– Jūs turėjote visas sąlygas gyventi sau, savo malonumui. Ko trūko Jūsų gyvenime, kad ryžotės iš Latvijos sostinės vykti į provinciją?
– Nieko netrūko. Jau sakiau: sergu Biržais, protėvių žeme.

– Būti meru – tai garbė, nuolatinis dėmesys, galios pojūtis. Jums tai svarbu?
– Nei viena, nei antra, nei trečia man nėra svarbu.
Kažkada išgirdau sakant, kad aš Seime buvau dėl garbės. Tokie žodžiai mane įžeidė.
Ir dėmesio man nereikia – jis tik apsunkina darbą.

– O ar nėra malonu, kai aplink visi lankstosi, dūsauja: „O, mere…“?
– Kaip tik jaučiu diskomfortą, kad prarandu savo vardą, o lieku tik meru.

– Sakoma, kad išbandymą valdžia atlaiko tik stiprios asmenybės. Kaip manote, ar valdžia gali sugadinti žmogų? O gal ji tik leidžia atsiskleisti, pasirodyti visu savo gražumu?
– Žmogus turi ir dievišką, ir velnišką pradą. Gal valdžia pažadina tą velniškąją pusę, sustiprina jos galias?
Nemanau, kad taip atsitiks man.

– Nepasirodysite visu gražumu?
– Jaučiuosi tam atsparus.

– Tęsiant mintį apie grožį, įdomu išgirsti, koks Jūsų gyvenimo periodas buvo gražiausias.
– Visi gražūs. Štai trečiadienio popietė buvo graži. Patiko susitikimas su skyrių vadovais.

– Esate pavydėtinai optimistiškas, žvalus, energingas. Iš kur visa tai? Propaguojate sveiko gyvenimo būdą? Vartojate stebuklingus preparatus?
– Nieko specialaus nedarau, nevartoju. Tiesiog 50 procentų tą lemia genetika. Visa kita atėjo iš gyvenimo mokyklos, patirties, išprusimo, noro pažinti save ir kitus.
Jei nori nerti gilyn, turi treniruotis.


– O kaip sunkumai? Kur einate, kai būna sunku – į bažnyčią, mišką, prie jūros, „į žmones“?
– Niekur neinu. Tiesiog „virškinu“, ir tie sunkumai „susivirškina“, sutrupa. Ir tampa dulkėmis.

– O artimieji padeda? Per inauguraciją Jus įdėmiai stebėjo ir fotografavo žmona. Apie ją Jūs beveik niekuomet nekalbate. Gal ji atlieka pilkojo kardinolo vaidmenį?
– Man žmona – kaip kardinolas. Tik ne pilkasis.

– Atrodo, esate laimingas žmogus, pasiekiantis tai, ko norite. Ko dar būtų galima Jums palinkėti?
– Sirgti Biržais ir nepasveikti.

Rasa Penelienė

Nuotraukoje: Iš verslo į politiką atėjęs Valdemaras Valkiūnas sako, kad jam politiniai išvedžiojimai kartais primena ritualinius šokius.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite:

3 Comments

  • „Beje, Seime daug ką darydavau savo lėšomis“
    ————–
    Įdomu, ar nors vienas biržietis pajėgtų prisiminti, ką seiomūnu būdamas p.Valkiūnas naudingo nuveikė. Pagarsėjo tuo, kad bene dešimt kartų frakcijas keitė, o pajaco vaidinti jam net nereikėjo. Užtekdavo prasižioti…

  • seime visi subėgdavo klausytis, ką naujo šis ponas pasakys!

  • Aha, kaip jūs jį vadinate ponu, jis sėdi savo kėdėje, seniau visi tik į namus, o šis ponas iš namų, va taip.

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *