Neda Marčiulionytė (7 kl.)

Apie save Neda sako: „Iš tiesų man patinka viskas, kas susiję su menais ir gamta. O kai tai pavyksta suderinti, tuomet ir ateina mintys naujiems eilėraščiams. Lietingais vakarais didžiulis malonumas įsitaisyti ant palangės su arbatos puodeliu ir stebėti dangų, paukščius ar net žmones. Sėdi ir bandai įsivaizduoti, ką galvoja piktas dėdulė su šunimi ar maža mergaitė, kurią už rankos tempia mama. O tada pasižiūri į baltą popieriaus lapą ir jau žinai, ką užrašysi…“

 

Paimk tu kreideles

Paimk tu kreideles

Nuspalvink mūsų lietų.

Nes jis nepykantos veiduos

Labai dažnai išblunka.

 

Paimk tu kreideles –

Gyvenimą išmargink.

Nes iki šiol jis niekada

Spalvų nėra regėjęs.

 

Paimk tu kreideles

Ir savo sapną tyrą

Ant vėjo drobės nupaišyk,

Kol jis dar nepabudo.

 

Ir tu mane už rankos

Nuveski tyliai tyliai

Kur po bespalvės tuštumos

Žibuoklė žiedą kelią.

 

Apsiausiu aš tave

Apsiausiu aš tave

Dangaus skliautu žvaigždėtu,

O vietoj perlų prabangių

Kometas sukabinsiu.

 

Ir sklesi tu per pievas,

Per vasarinį ūką

Į dangų, kurs per lietų

Į žemę nusileido.

 

Kaip gimsta eilės

Kai basos pėdos prisiliečia prie šlapios žolės,

Širdis nejučia suvirpa.

Kai vėsiom rankom priglaudi gėlės žiedą –

viskas pasimiršta.

Ir kai velia plaukus vėjas –

Širdy gimsta naujos eilės

 

Naktinis drugys

Naktis tamsi ir gūdi.

Paukščiai nurimo visi.

Tik vienišas naktinis drugys

Blaškosi vis.

Neša ant sparnų

Mėnulio paliktus raštus,

Niekas nežino, kur jis nuklys –

Gal į tavas mintis?

 

Dangus

Norėčiau ir aš pabūti paukščiu,

Pajusti vėją po savo oda,

Kai mintys gąsdina aukščiu

Lengvai pakilt į orą.

 

Skrajot virš debesų,

Matyti šviesų dangų

Ir nebijoti, kad kažkur

Manęs nebesuranda.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: