Neda Marčiulionytė (7 kl.)

„Nedos eilėraščiai tapo brandesni, kupini gyvenimo džiaugsmo, kartais – nusivylimo. Ji sako, kad vakaro prieblanda ir pianino skambesys – tai viskas, ko reikia, kad žodžiai patys lietųsi“, – pastebi jaunosios kūrėjos Panevėžio „Vilties“ progimnazijos mokytoja Audronė Tichanavičienė.

Širdies balsas

Mano širdis kaip seniai užgesęs laužas –

Visų pamiršta ir subyrėjusi į krūvą pelenų.

Visi tik praeina ir žiūri  nuo pykčio

Bei nevilties išblukusiais veidais –

O mano širdis kadaise juos šildė.

Bet  jie nesupras –

Jie lauks pavasario…

 

Vieninteliai

Aš kaip jūros vanduo po audros –

Sudrumsta ir ramybę praradus.

Niekada nebūsiu tokia,

Kokią visi įsivaizdavo.

Ir tu lengvai lyg pienės pūkas

Skrajosi mano mintyse –

Juk mes tokie vieninteliai pasauly,

Todėl ir esame drauge.

 

Širdies link

Tavo žodžiai lyg giliausia jūra,

Kurioje paskendau.

Tavo žvilgsnis kaip tankiausias miškas,

Kuriame paklydau.

Bet tavo šiluma kaip žiburys,

Kuris rodys kelią

Širdies link.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: