Nemokus skolininkas– kaip atgauti tai, kas priklauso?

Finansiniuose santykiuose nemokūs skolininkai yra ne naujiena. Pasak statistikos, 2021 m. Lietuvoje daugiau nei 161 tūkst. gyventojų turėjo bent vieną laiku negrąžintą skolą. Nepadengti įsiskolinimai sukelia nemažai rūpesčių ne tik patiems skolininkams, bet ir kreditoriams. Mėnesis po mėnesio kreditoriai belaukdami kada gi bus grąžintas įsiskolinimas, vieną dieną supranta, kad skolininkas net neketina ar neturi galimybių to padaryti. Tuomet kreditorius, norėdamas atgauti tai, kas jam priklauso, turi imtis veiksmų. Tam, kad skolų išieškojimas būtų kuo sklandesnis, verta žinoti atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus.

Ar būtina kreiptis į teismą?

Daugeliui pirmoji mintis, kylanti svarstant apie tai, kaip atgauti savo pinigus, yra kreipimasis į teismą dėl skolos išieškojimo. Taip, tai griežčiausia ir dažnai naudojama priemonė kalbant apie nemokius skolininkus. Tačiau tai ne vienintelis pasirinkimas. Ikiteisminis skolų išieškojimas kartais duoda tokius pačius rezultatus (grąžintą skolą) be teismo procesų, žymiai greičiau ir patiriant mažiau išlaidų. Šiuo atveju su skolininku komunikuoja skolų išieškojimo įmonės, kuriai patikimas skolų išieškojimas, teisininkai. Taikydami patikimus metodus, siųsdami raginimus atsiskaityti, supažindindami su skolos negrąžinimo pasekmėmis ir nuolat palaikydami ryšį su kredotiumi bei skolininku, tiesininkai kuruoja visą skolos grąžinimo procesą kol skolininkas galutinai atsiskaito su kreditoriumi.

Kaip vykdomas teismo sprendimas priverstinai išieškoti skolą?

Kai ikiteisminis skolų išieškojimas neduoda norimų rezultatų, neapsieinama be teismo. Paprastai, kai byloje dėl skolos išieškojimo nėra jokių trikdžių, pateikiami skolą įrodantys dokumentai, jau pirmojo teismo posėdžio metu priimamas kreditoriui naudingas sprendimas. Procesas trunka šiek tiek ilgiau, kai skolininkas gyvena užsienyje, užginčija skolos išieškojimo sprendimus ar yra kitos neigiamos aplinkybės. Tačiau net ir šiais atvejais su teisininkų pagalba galiausiai priteisiamas priverstinis skolų išieškojimas. Įsiteisėjus teismo sprendimui kreditorius turi kreiptis į teismo rūmus dėl vykdomojo rašto išdavimo, kurį pristačius antstoliui pradedamas jo vykdymas. Paprastai antstoliai areštuoja skolininko sąskaitoje sumą, kuri nurodyta vykdomajame rašte. Geriausiu atveju, tokiu būdu priverstinai išieškoma ir grąžinama kreditoriui visa suma. Na, o blogiausiu, areštuotoje sąskaitoje nėra pajamų, iš kurių galima būtų išieškoti skolą.

Kas laukia, jei antstolis negali išieškoti skolos?

Priverstinis skolų išieškojimas gali būti nukreiptas ne vien tik į skolininko banko sąskaitą. Tai, kad dėl skolos išieškojimo areštuotoje sąskaitoje ilgą laiką nebūna jokių įplaukų – ne taip retai pasitaikanti situacija. Tad įstatymai numato ir tokių situacijų sprendimą. Antstolis gali nukreipti skolos išieškojimą į skolininkui priklausantį materialųjį turtą (automobilį, meno kūrinius ir kt.). Jei tokios galimybės nėra, galutinė skolos išieškojimo priemonė yra turto areštas. Tokių priemonių imamasi išnaudojus visas kitas galimybes ir įsitikinus, kad turto areštas yra įstatymais pagrįsta priemonė. Čia atsižvelgiama į išieškomos skolos dydį ir kitas aplinkybes.

Kiek kainuoja skolų išieškojimas?

Ikiteisminis skolų išieškojimas dažniausiai vykdomas be išankstinių mokesčių. Skolų išieškojimo įmonės taiko sėkmės mokestį, kuris priklauso nuo išieškotos skolos dydžio ir mokamas tik tada, kai skola pilnai grąžinama kreditoriui. Teisminio skolų išeiškojimo atveju mokesčiai antstoliui išieškomi iš skolininko.

Antstolių rūmų duomenimis, pastaraisiais metais priverstine tvarka išieškoma apie 60 proc. teismų priteistų skolų. Ikiteisminis skolų išieškojimas būna sėkmingas dar dažniau. Kai kurios skolų išieškojimo bendrovės išieško net 80 proc. skolų. Tad nuliesti rankų, kais skolininkas savarankiškai negrąžina skolos, tikrai neverta. Svarbiausia yra laiku imtis veiksmų, kreiptis teisininkų pagalbos ir nusiteikti atgauti tai, kas jums priklauso.