Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė (Asm. nuotr.).

(Ne)parduota vasara: ką per būsimas atostogas veiks paaugliai?

Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.

Taip ilgai lauktomis vasaros atostogomis jau mėgaujasi arba netrukus mėgausis tūkstančiai Lietuvos vaikų: vieni jas leis įvairiausiose stovyklose, kiti – tiesiog namie ar pas senelius, dar kiti – pradės dirbti. Kiekvienais metais į trumpalaikę vasaros darbų rinką ateina pinigų savo reikmėms norintys užsidirbti jaunuoliai. Kodėl jie tai daro?

„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktos tėvų, turinčių 5–23 metų amžiaus vaikų, apklausos rezultatai atskleidžia, kad kas mėnesį 16–19 metų amžiaus paaugliai iš tėvų gauna 51–100 eurų siekiančius kišenpinigius – tai maždaug 10–20 eurų kas savaitę. Jų, tikėtina, pakanka apsilankymui mokyklos valgykloje ir kokioms nors smulkioms išlaidoms.

Tačiau tėvų skiriamų kišenpinigių rimtesniems pirkiniams, apie kuriuos svajoja kiekvienas paauglys, nepakaks. Todėl pajamos iš darbo vasarą dažnam tampa norimų svajonių įgyvendinimo šaltiniu. Neretai nutinka ir taip, kad jaunuolis į vasaros darbų rinką žvelgia kaip į trampliną būsimo verslo ar nuolatinės veiklos link.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, kiekvienų metų trečiąjį ketvirtį, t. y. per patį vasaros piką, išauga 15–24 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis. Jei 2022 metų pirmąjį ketvirtį dirbo 30,8 proc. jaunuolių iki 24 metų, tų pačių metų antrąjį ketvirtį rodiklis siekė jau 33,9 proc., arba 3,1 proc. punktu daugiau.

Jau šį pavasarį darbdaviai suskubo registruoti laisvas darbo vietas. Kaip nurodo Užimtumo tarnyba, vien kovo mėnesį užfiksuota 35 proc. daugiau darbo pasiūlymų statybų sektoriuje, ir net 3 kartus daugiau žemės ūkio srityje. Žinoma, atviriausias sezoniniams darbams – pajūris, kur labiausiai reikalingi virėjai, kambarinės, prekybos salių darbuotojai, pagalbiniai darbininkai ir kt.

Pirmieji oficialūs darbai – tik nuo 14-os

Pagal Lietuvoje veikiančius teisės aktus, įsidarbinti gali 14 metų amžiaus sulaukęs asmuo. Tokio amžiaus vaikai gali dirbti lengvus darbus, kurie dėl savo pobūdžio, atlikimo sąlygų nekenkia sveikatai, vystymuisi, saugai bei, savaime suprantama, netrukdo mokytis. Pavyzdžiui, 14–16 metų jaunuoliai gali į duomenų bazes suvesti įvairius duomenis, rašyti tekstus, maketuoti reklaminę medžiagą, programuoti ir dar daugiau.

Vyresnieji, bet dar nesulaukę 18 metų amžiaus, gali dirbti ir sunkesnius, fiziškai imlesnius darbus prekybos, renginių, aptarnavimo, sezoninių darbų srityse. Tačiau šiuolaikiniai paaugliai išbando ir kur kas modernesnius užsiėmimus: naujus technologinius atradimus ar patys juos kuria bei viską transliuoja socialiniuose tinkluose.

Kad ir kokį darbą pasirinktų vaikai, darbdaviai su jais privalo pasirašyti darbo sutartis – 16-os metų nesulaukusiam vaikui dar reikalingas ir raštiškas vieno iš tėvų ar globėjų sutikimas. Renkantis dirbti savarankiškai, kartu su vaiku pasidomėkite individualios veiklos ar verslo liudijimo įsigijimo/nutraukimo sąlygomis.

Kaip tinkamai išnaudoti kartų požymius?

Šiuolaikiniai paaugliai patenka į dviejų kartų – Z ir Alfa – amžiaus intervalus. Nors ir skiriasi, abiejų kartų vaikai turi ir bendrų bruožų: jie geba vienu metu atlikti kelis darbus, nemėgsta ilgai užsibūti vienoje vietoje ir yra be galo imlūs technologijoms.

Tiek seniau, tiek ir dabar kiekvienas darbdavys susiduria su iššūkiais, kuriuos nulemia tam tikros konkrečių kartų darbuotojų savybės. Tačiau kliūtis galima paversti privalumais, tinkamai išnaudojant vienos ar kitos kartos atstovų būdo bruožus. Z kartos jaunuoliai yra atviri ir smalsūs, gali atrasti naujas verslo kryptis, o Alfa kartos darbuotojai su mielu noru darbuosis su įvairių įmonių komunikacija socialiniuose tinkluose.

Ko gero, dalis jūsų pamena, kaip tėvai neleisdavo ilgai sėdėti prie kompiuterio, nes „nieko gero nebus iš tų prietaisų“, „akis susigadinsi“ ir pan. Tačiau dabar be kompiuterių ir kitų technologijų retas kuris išgyventų, jau nekalbant apie šiuolaikinius ten besikuriančius verslus. Dabar uždirbti galima ir žaidžiant kompiuterinius žaidimus, ypač kai elektroninio sporto pasaulinė rinka vertinama beveik 1,5 mlrd. JAV dolerių.

Kokia yra darbo paauglystėje nauda?

Būsimajam darbuotojui svarbu suvokti, kad net vasarą teks gyventi pagal tam tikrą rutiną: laiku atvykti į darbą, laikytis sutartų taisyklių, vykdyti įsipareigojimus ir panašiai. Taip, tai nėra lengva, bet tai puikiai paruošia ateities profesiniams iššūkiams.

Dar vienas darbo paauglystėje privalumas – sustiprėję asmeninių finansų valdymo įgūdžiai. Taip, jūsų vaikas gauna kišenpinigių ir pats savarankiškai nusprendžia, kur juos panaudoti. Tačiau gaunant atlyginimą, t. y. kur kas didesnius pinigus, jaunuoliui ne tik atsiveria platesnės išlaidų perspektyvos, bet ir daugiau atsakomybės priimant savarankiškus sprendimus.

Gal viską išleisti, o gal priešingai – atidėti į taupyklę? O jeigu dalį atlyginimo – investuoti, kur ir kaip tai padaryti? Bet kuriuo atveju, suprasdamas, kaip uždirbami pinigai, paauglys geriau įvertins ir tai, kaip su jais elgtis.

Galiausiai, darbas vasarą gali tapti vartais į ilgalaikę ar nuolatinę veiklą arba pavirsti netgi būsimu verslu. Jei jūsų vaikas per atostogas pradėjo programuoti, galbūt verta jį pastūmėti kompiuterinių technologijų linkme, pavyzdžiui, padovanoti programavimo kursus? Gal jūsų atžala mėgsta konstruoti nedidelius robotus, tačiau idėjos plėtrai trūksta tik nedidelės finansinės paskatos bei atlaisvinto garažo būsimam biurui?

Kad ir ką šią vasarą dirbti pasirinks jūsų vaikai, aptarkite, kaip jiems sekasi derinti darbą su kitomis veiklomis, ar turi pakankamai laisvo laiko, atsakykite į jiems kylančius klausimus. Kuo daugiau laiko skirsite kylantiems neaiškumams įveikti, tuo, tikėtina, labiau padėsite savo atžaloms ateityje, pradedant karjerą suaugusiųjų pasaulyje. Jau nekalbant apie tai, jog dar labiau sustiprinsite tarpusavio ryšį.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: