Pradžia Kultūros naujienos Komentaras Neprarastoji lietuvių veikėjų karta

Neprarastoji lietuvių veikėjų karta

189
0

Vakarų pasaulyje gimusieji 1883-1900 m. vadinami prastąja karta.

Jos likimus dramatiškai paveikė Pirmasis pasaulinis karas. Tuo tarpu Lietuvoje naudotos penkios valiutos, patirtos trys emigracijos bangos, trys didelės ekonominės krizės. Žmonės galėjo susikalbėti dviem ar trimis kalbomis.

1904 m. panaikinus spaudos draudimą, atsirado laisvė skaityti lietuvišką spaudą, netrukdomai mokytis gimtąja kalba, kurti lietuviškas kultūros organizacijas, kurios formavo naują žmonių pasaulėžiūrą. Žinoma, karas paveikė žmonių likimus.

Lietuvos visuomenei didelės įtakos turėjo valstybingumo paskelbimas 1918 m.  ir jo įtvirtinimas per Nepriklausomybės kovas ir Steigiamojo seimo nutarimus.

XIX a. pabaigoje  aiškėjo politinės diferenciacijos srovės. Dešinėje formavosi  katalikiškoji srovė su kunigo Juozo Tumo – Vaižganto „Tėvynės sargu“, iš kurios susiformavo krikščionių demokratų partija. Krikščionys demokratai atsirėmė į Popiežiaus Leono XIII enciklikas ir kitų kraštų krikščioniškų partijų patyrimą. Kairėje- socialdemokratai, kurie pirmieji 1896 m. įkūrė  Lietuvos socialdemokratų partiją. Socialdemokratų kūrėjai Andrius Domaševičius ir Alfonsas Moravskis net lietuviškai mažai tesusigaudė apie lietuvių tautinį atgimimą.  Pirmosios jų programos parašytos…lenkų kalba. Ligi Stepono Kairio, Augustino Janulaičio, V.Mickevičiaus- Kapsuko atėjimo į socialdemokratų gretas, jų ryšiai su lietuvių tautiniu atgimimu buvo silpni. Netrukus V. Mickevičius-Kapsukas pasuko bolševizmo keliu… Socialistus veikė K. Markso ir F. Engelso skelbiami šūkiai.

Viduryje liko varpininkai – mažai politiškai susiformavę. Jos veiklos principus išreiškė V. Kudirkos Tautiškos giesmės žodžiai. XX a. pradžioje iš varpininkų išsirutuliojo Lietuvių demokratų partija, kurios programą rengė Kazys Grinius, Jonas Vileišis, Povilas Višinskis.  Pastarasis galėjo būti V. Kudirkos įpėdinis, bet ankstyvos abiejų mirtys visklą sujaukė…

Jų programoje aiškiai išreikštas Lietuvos Nepriklausomybės siekis. Programa buvo paskelbta 1902 m. ir iš karto sulaukė… kritikos. Jai buvo prikišomas mokslinio pagrindo trūkumas, ekonominių problemų neaiškus išdėstymas ir kt. Programa buvo atmesta 1903 m. varpininkų suvažiavime. 1905 m. buvo paskelbta nauja programa. Partija pasivadino Lietuvos demokratų partija. XX a. pradžioje ryškiausias švietė kunigų Jono Mačiulio- Maironio, Juozo Tumo- Vaižganto, Aleksandro Dambrausko- Adomo Jakšto talentas. Ta karta dar vadinama naujaja Lietuva- 20-30 metų jaunuoliai ir viena kita moteris bajoraitė: G. Petkevičaitė- Bitė, Marija Pečkauskaitė, Julija Beniuševičiūtė- Žymantienė- Žemaitė, Felicija Bortkevičienė.

Lietuvių tautinis atgimimas kentėjo ne nuo patriotizmo ir nacionalizmo trūkumo, o nuo siauro ir uždaro patriotizmo ir nacionalizmo. Bandyta įrodinėti, kad… Himalajai ir Kelnas yra lietuviškos kilmės. Andrius Višteliauskas drįso paskelbti I. Kraševskio „Vitolio raudą“ lietuviškuoju Naujuoju Testamentu…

Dar 1895 m. V. Kudirka perspėjo: „Prie dabartinių sąlygų ne tas tikrai myli Lietuvą, kuris pakabinęs ant sienos Vyutauto paveikslą, kurs ir dega patriotizmo meile Lietuvai ir jos žmonėms, bet tas, kuris be viso to dar su atida žiūri, kas gero yra pas kitus, idant galėtų nurodyti tai savo tautiečiams“.

 

 

Parengė istorikas Juozas Brazauskas

Komentuoti

Prašome įvesti savo komentarą!
Prašome įrašyti savo vardą!

Komentarų sistema leidžia skaitytojams išsakyti savo nuomonę, pasidalinti įdėjomis, pateikti papildomos informacijos ar pasiginčyti su oponentais. Redakcija pasilieka teisę pašalinti skaitytojų vulgarius, skatinančius smurtą, įžeidžiančius, skatinančius tautinę, rasinę, religinę ar kitokią neapykantą ir grasinančius komentarus.