Cerkvės aikštė carinės Rusijos okupacijos metais.
Nepriklausomybės aikštė Panevėžyje
Viena iš senesnių Panevėžio aikščių – būsimoji Nepriklausomybės aikštė, minima jau 18 amžiuje. Jos istorija susijusi su vienuolių pijorų atvykimu 1727 metais. Tai buvo viena iš dviejų Panevėžio aikščių. Tuo metu ji buvo vadinama Cerkvės aikšte. Čia gana dažnai vykdavo carinės Rusijos armijos paradai, o taip pat vykdavo vietinių karinių dalinių pratybos. Dalis aikštės cariniais laikais buvo skiriama ir turgui. Čia vyko prekyba arkliais.
Kaizerinės Vokietijos okupacijos metais čia buvo laikomi rusų karo belaisviai. Atkūrus Nepriklausomą Lietuvos valstybę, ši aikštė pradėta vadinti Vytauto aikšte. 1925 metais Lietuvai pagrąžinti draugijos iniciatyva Vytauto aikštėje Panevėžyje buvo sodinamas „Aušros“ laikraščiui skirtas medis – uosis. Renginys prasidėjo pamaldomis Švč. Trejybės bažnyčioje. Labai gražų pamokslą gausiai susirinkusiems pasakė kunigas, Panevėžio valstybinės gimnazijos mokytojas Julijonas Lindė-Dobilas. Jis apžvelgė Lietuvos istoriją ir ypatingai nušvietė „Aušros“ laikraščio reikšmę Lietuvos išsivadavimo istorijoje. Po pamaldų renginiai vyko Vytauto aikštėje. Jų metu kalbėjo muzikas Vladas Paulauskas. Po kalbų „ Lietuvai pagražinti draugijos“Panevėžio skyriaus nariai ir kiti miestelėnai pasodino gražų uosį. Pasodintas medelis buvo aptvertas dailia tvorele.1927 m. gegužės 5 d. „Panevėžio balsas“ rašė, kad Vytauto aikštėje žaidžiamas futbolas. Vėlesniais metais Panevėžyje atsirado ir Vytauto gatvė. 1929 m. spalio 22 d. Skaistakalnio parkas pavadintas Vytauto vardu. Didysis Lietuvos kunigaikštis Panevėžyje buvo gerbiamas. Mieste buvusios Vytauto gatvė ir Vytauto aikštė kėlė gyventojams painiavą. 1932 metais „Panevėžio balsas“ rašė, kad Vytauto aikštėje futbolas tebežaidžiamas net ir pamaldų metu.
Minint Panevėžio miesto išvadavimo nuo bolševikų 15 metų sukaktį, kai kurios gatvės ir aikštės pervadintos su Nepriklausomybe susijusiais simboliniais pavadinimais.
1934 m.vasario 11 d. Vytauto aikštė pavadinta Nepriklausomybės aikšte. Čia buvo mokinių ir karių mėgiama Švč. Trejybės bažnyčia. Aikštės teritorija ilgą laiką buvo nesutvarkyta – kaip rašė tuometinė spauda, esant didesniam vėjui po aikštę buvo nešiojamas smėlis. Kartais čia vaikai spardydavo kamuolį. 1930 metais bažnyčios rektoriaus Jurgio Tilvyčio pastangomis Švč. Trejybės bažnyčia pilnai pertvarkyta kaip katalikų bažnyčia. 1939 m. spalio 11 d. Nepriklausomybės aikštėje vyko didelis visuomeninių organizacijų mitingas Vilniaus atgavimo proga. Kalbėjo pašto viršininkas Jonas Bielinis, taip pat pedagoginio instituto direktorius Mečys Mačernis.
1948 m. vasario 20 d. Nepriklausomybės aikštė pavadinta Komjaunimo aikšte. 1990 metais buvusiai Komjaunimo aikštei sugrąžintas Nepriklausomybės aikštės pavadinimas.
Fotografijose:
Nr.1 Cerkvės aikštė carinės Rusijos okupacijos metais.
Nr.2 Marijonų bažnyčia Nepriklausomybės aikštėje. XX a. 4 deš.
Nr.3 Komjaunimo aikštė sovietiniais laikais.
Nuotraukos iš privačios kolekcijos.
Donatas Pilkauskas
Pamatykite naujienas pirmi!
Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!