Neregėtai audringa vasara: gyventojų turtas nuo gamtos šėlionių kentėjo beveik triskart dažniau

Neseniai pasibaigusi vasara buvo kaip reta audringa ir nuostolinga – įvairios gamtos išdaigos gyventojų turtui pridarė beveik tris kartus daugiau žalos nei praėjusiais metais, o didžiausia tokių įvykių kaltininkė buvo birželį siautusi kruša.

„Ypatingai vėjuotas, audringas ir daugiausiai nuostolių turtui padaręs mėnuo šiemet buvo birželis – per jį užfiksuota daugiau kaip pusė per visą vasarą registruotų įvykių, susijusių su gamtos stichijomis. Daugiausiai žalos gyventojų turtui pridarė birželio pradžioje kelias dienas iš eilės kritusi kruša, taip pat siautėję smarkūs vėjai ir galingos liūtys“, – sako draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina E. Karpova.

Už gamtos stichijų per tris vasaros mėnesius sugadintą turtą draudikai gyventojams išmokėjo beveik 200 tūkst. eurų žalų. Palyginimui – 2019 metais buvo išmokėta kiek daugiau nei 80 tūkst. eurų, o 2018-aisiais – apie 44 tūkst. eurų. Didžiausia šiemet išmokėta žala siekia beveik 10 tūkst. eurų – stiprus lietus užliejo namo rūsį, apgadino šildymo katilą, kitą ten buvusią įrangą.

Kruša daužė lietvamzdžius

K. E. Karpovos teigimu, šiemet krušos suniokoto turto atvejų fiksuota 49 proc. daugiau nei praėjusią vasarą.

„Šiemet, kaip ir pernai, daugiausia krušos sukeltų įvykių fiksuota birželio mėnesį. O štai 2018-aisiais krušos atvejų buvo tik keletas, jie fiksuoti rugpjūtį ir didelės žalos gyventojų turtui nepadarė“, – sako draudimo ekspertė.

Jos teigimu, kruša dažniausiai būna skausmingiausia gamtos stichija, nes ji niokoja tokius daiktus, kurių nepaslėpsi – namų ir kitų statinių stogus, terasų stogelius, nuo jos kenčia plastikinės lauko sienų dailylentės. Šiais metais dažni atvejai, kai iš dangaus kritę vos ne kiaušinio dydžio ledai sudaužė lietvamzdžius.

Praverti langai – papildoma rizika

Antra pagal dažnumą sugadinto gyventojų turto priežastimi šią vasarą tapo smarkus vėjas ir lietus. Draudikai užfiksavo daug užlietų namų rūsių ir butų, vėjo nuplėštų ar sugadintų stogų, sulaužytų lauko baldų, batutų, tvorų, pavėsinių, sudaužytų langų ir stiklinių durų.

K. E. Karpovos teigimu, užfiksuota nemažai atvejų, kada vėjas ir lietus daug žalos pridarė namo ar buto viduje esančiam turtui, nes gyventojai paliko pravirus langus. „Apie prognozuojamas audras praneša sinoptikai, tačiau dažnai jos ar smarkaus vėjo gūsiai kyla netikėtai ir pridaro daug žalos. Gyventojai, ryte išvykdami iš namų ir palikdami pravertus langus, rizikuoja vakare sugrįžę rasti suniokotus namus. Turėjome atvejų, kai smarkiam vėjui išlaužus pravertus langus kambariuose sudūžta akvariumai, televizoriai, vandeniu užliejamos sienos, baldai“, – pasakoja draudimo bendrovės atstovė.

Šią vasarą nemažai gyventojų turto sugadino ir žaibas. Dažniausiai po žaibo nustodavo veikti televizoriai, šaldytuvai, signalizacijos sistemos. K.  E. Karpovos teigimu, nors išvydę žaibą žmonės iš elektros tinklo paprastai išjungia televizorių, tačiau elektros iškrova gali sugadinti ir kitus elektrinius buities prietaisus, tad rekomenduojama išjungti ir juos. Oro kondicionavimo, signalizacijos ir kitas sistemas nuo žaibo sukelto perdegimo patikimiausiai saugo kokybiška elektros instaliacija, nes jų išjunginėti specialistai nerekomenduoja.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Sponsored video


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: