„Medicina practica“ vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas (Asm. archyvo nuotr.).

Net lengvai persirgus COVID–19 išauga širdies ligų rizika

COVID-19 banga vėl auga, bet kol kas ji stipriai negąsdina. O štai JAV mokslininkų atliktas didelis tyrimas įspėjo, kad ir lengvai naująjį koronavirusą įveikusiems žmonėms atsipalaiduoti neverta, nes dėl komplikacijų gali grėsti širdies ir kraujagyslių ligos. Kaip palengvinti jų naštą?

Komplikacijos nepaiso amžiaus

Miokardo infarkto, širdies nepakankamumo ar insulto rizika yra daug didesnė žmonėms, kurie sirgo COVID-19 liga. Šis pavojus išlieka mažiausiai metus po pasveikimo. Ir visai nesvarbu, koks žmogaus amžius, gyvenimo būdas ar gretutinės ligos – pavyzdžiui, diabetas, nutukimas, padidintas kraujospūdis ir kt. Tai rodo, kad rizika gali padidėti net tiems žmonėms, kurie nėra linkę į širdies ir kraujagyslių ligas. Tokias prielaidas leidžia daryti Vašingtono universiteto medicinos mokyklos Sent Luise ir Veteranų reikalų Sent Luiso sveikatos priežiūros sistemos specialistų tyrimas, šiemet paskelbtas žurnale „Nature Medicine“.

Nustatyta, kad persirgusiesiems „kovidu“ kyla didesnė rizika susidurti su įvairiomis širdies ir kraujagyslių problemomis: širdies ritmo ir smegenų kraujotakos sutrikimais, išemine širdies liga, perikarditu, miokarditu, širdies nepakankamumu ir kt. Štai miokardo infarkto tikimybė gali padidėti per 60 proc., insulto – per 50 proc., o širdies nepakankamumo – net per 70 proc.

Toks pavojus buvo akivaizdus net tiems asmenims, kurie ūminės infekcijos fazės metu nebuvo hospitalizuoti. Aišku, daugiau rizikavo žmonės, kuriems dėl „kovido“ teko gydytis ligoninėje.

Apėmė didžiulę žmonių grupę

Mokslininkai tokius rezultatus gavo pasinaudoję JAV Veteranų reikalų departamento nacionalinės sveikatos priežiūros duomenų bazėmis. Jie lygino beveik 154 tūkst. vyresnio amžiaus asmenų, persirgusiųjų COVID-19, grupę su dviem kontrolinėmis grupėmis, kurias sudarė po daugiau nei 5 milijonus šia liga neužkrėtusių žmonių. Vienos grupės duomenys buvo paimti pandemijos laikotarpio, o kitos – 2017 metų. Į tyrimą neįtraukti duomenys apie viruso delta ir omikrono variantus.

Mokslininkai gerokai nustebo, kad infekcijos pasekmės trunka tiek ilgai: „Mūsų tyrimas rodo, kad rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis gerokai viršija ūminę COVID-19 fazę.“

Pastebima, kad mechanizmai, kuriais grindžiamas COVID-19 ir kraujotakos sistemos ligų išsivystymo ryšys poūminėje infekcijos fazėje, nėra visiškai aiškūs.

Ligų našta sunkėja

„Šio tyrimo duomenys kelia daug nerimo. Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje ir taip stipriai karaliauja. O pandemijos pasekmės gali dar labiau pabloginti situaciją. Kardiologai jau įspėjo, kad  mirštamumas nuo kraujotakos sistemos ligų vėl auga – esame nublokšti kelerius metus atgal“, – sako medicininių laboratorijų tinklo „Medicina practica“ vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.

Kaip rodo statistika, širdies ir kraujagyslių ligų našta pasunkėjo jau „kovidiniais“ metais. Per metus dėl jų netenkame apie 23 tūkst. šalies gyventojų.

„Diskutuojama, kiek prie tokių neraminančių rezultatų prisidėjo COVID-19 liga, kiek laiku nesuteikta pagalba širdininkams ar sutrikusi profilaktinė patikra. Be to, mokslininkų duomenys rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligas augina ir lėtinis emocinis stresas. Jis ne mažiau pavojingas nei aukštas kraujospūdis, diabetas ar rūkymas. Pažiūrėkime, kiek streso patyrėme per pandemiją dėl artimųjų ligos ir netekčių, karantino, žlugusių sumanymų. Po to prasidėjo kainų pasiutpolkė ir karas Ukrainoje“, – pastebi S.Barakauskas.

Įmanoma sumažinti riziką

Kaip teigia kardiologai, net 80 proc. mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų būtų galima išvengti, jei žmonės efektyviai mažintų rizikos veiksnius: pakeistų mitybą, būtų fiziškai aktyvūs, atsisakytų žalingų įpročių, kontroliuotų kraujospūdį, profilaktiškai atliktų kraujo tyrimus ir kt.

„Gerai žinoma, kad svarbiausia išeminės širdies ligos, insulto ir kitų organų susirgimų priežastis – klastingoji aterosklerozė. Jai kontroliuoti įprasta atlikti kraujo tyrimą –  lipidogramą, kuri parodo bendrojo, „gerojo“, „blogojo“ cholesterolio ir trigliceridų kiekį. Vis tik šio tyrimo jau nebepakanka. Vis dažniau pabrėžiama, kad būtina įvertinti ir kraujagyslių uždegimą“, – primena specialistas.

Daug aterosklerozės komplikacijų – širdies ritmo sutrikimų, širdies nepakankamumo ar infarktų – įvyksta esant normaliam cholesteroliui. Nustatyta, kad uždegimą skatina ir stiprus psichologinis stresas, o taip pat – COVID-19, gripas, dantų ligos ir kt. Todėl kardiologams svarbūs jį parodančio didelio jautrumo C reaktyvinio baltymo tyrimo rodikliai. Kraujo tyrimai įspėja ir apie širdies nepakankamumą, kurio grėsmę padidina COVID-19 dažnai sukeliamas miokarditas.

„Aišku, reikėtų sekti ir kitus širdies ligų pranašus: kraujospūdį, kraujo krešėjimo rodiklį, gliukozės kiekį kraujyje. Taip pat reikia įvertinti genetinius veiksnius, išmokti valdyti stresą. Tuomet galėsime po truputį vaduotis iš pandemijos sukeltų pasekmių ir lengvinti kraujotakos ligų naštą“, – tvirtina S.Barakauskas.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: