Niūrūs debesys šviesioje renovacijos padangėje

Sustojęs daugiabučių namų atnaujinimo finansavimas ima kelti grėsmę, kad daliai renovuojamų namų gyventojų ateinančią žiemą gali tekti praleisti gerokai šaltesniuose butuose nei anksčiau.

Antradienį savivaldybėje vyko Biržų rajono energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos įgyvendinimo priežiūros komiteto posėdis. Jame dalyvavo Biržų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Irutė Varzienė (Priežiūros komiteto pirmininkė), komiteto nariai: Vytautas Čiuplinskas, Ivan Dološickij, Alfridas Jozėnas bei Vaidas Viederis. Posėdyje taip pat dalyvavo savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža, UAB „Modernaus būsto projektai“ direktorius Gediminas Vezbergas, renovacijos programos įgyvendinimą administruojančios UAB „Biržų šilumos tinklai“ projektų vadovas Linas Kulbis, techninės priežiūros vadovas Vidmantas Pateckas, savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Munikienė Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausieji specialistai Remigijus Averinas ir Mindaugas Vaivada. Projektų vadovas L. Kulbis priminė, kad daugiabučių renovacija suskirstyta į du etapus, pirmajame yra 16, o antrajame – 20 namų. Šie savo ruožtu dar skirstomi į grupes. Pirmojo etapo pirma šešių namų grupė Rotušės gatvėje jau priduota valstybinei komisijai. Antrosios grupės šešiuose namuose (Rotušės g. 5, Vilniaus g. 92, Respublikos g. 56, Vytauto g. 49, Vytauto g. 51, Vytauto g. 53) darbai juda į pabaigą, liepos pirmąją vidutiniškai atlikta 96 procentai projektinių darbų.

Per 90 procentų renovacijos darbų atlikta ir trečiojoje keturių namų grupėje (Vilniaus g. 91A, Vilniaus g. 93A, Skratiškių g. 12, Rotušės g. 24).

Antras renovacijos etapas, pasak L. Kulbio, kelia žymiai daugiau problemų. Šio etapo namai suskirstyti į penkias grupes. Pirmose trijose namų grupėse (devyni namai) vyksta šildymo sistemų demontavimo – montavimo darbai, stogų, cokolio apšiltinimas. Tačiau, pasak pranešėjo, finansavimą turi tik du namai. Kitų namų renovacijos kreditavimui yra gautas banko pritarimas, bet finansavimo kol kas nėra. Rangovai darbus atlieka savo lėšomis, skolon.

Ketvirtosios grupės penkiuose namuose (Vytauto g. 7, Vytauto g. 11, Vytauto g. 56, Vilniaus g. 6, Rotušės g. 19) įvyko pakartotiniai gyventojų susirinkimai, kuriuose pritarta renovacijai. Dabar valstybė gyventojams kompensuoja 35 procentus renovacijos išlaidų.

Penktojoje namų grupėje situacija nevienareikšmė. Gimnazijos g. 7 ir Vytauto g. 33 namų gyventojai pritarė renovacijai, Vytauto g. 13 name gyventojų susirinkimas atidėtas, kadangi paaiškėjo, jog nekilnojamo turto kadastre esanti namo byla neatitinka tikrovės. Pagal šią bylą buvo padarytas ir investicinis planas, kurį dabar reikia keisti. Vytauto g. 17, Rotušės g. 17 ir Rotušės g. 26 namai renovacijos atsisakė.

Visiems nerimą kelia sustojęs projektų finansavimas. Pasak „Biržų šilumos tinklų“ direktoriaus Ivan Dološickij, įmonė gavo Šiaulių banko raštą, kuriame primygtinai rekomenduojama nepradėti daugiabučių namų atnaujinimo darbų, kol nėra pasirašyta kreditavimo sutartis ir neužtikrintas finansavimas. L. Kulbis sakė, kad aiškaus atsakymo, kada bankas atnaujins finansavimą, kol kas nėra.

Vicemerė I. Varzienė sakė, kad savivaldybė savo ruožtu kreipsis į renovaciją kuruojančią Aplinkos ministeriją ragins spręsti kreditavimo problemas.

Pasak rangovų atstovo G. Vezbergo, šio mėnesio pabaigoje savivaldybės įsiskolinimas statybininkams sieks apie devynis šimtus tūkstančių eurų. Jis sakė čia didelės tragedijos nematantis, visoje Lietuvoje renovacijos eigoje nuolat atsiranda panašūs finansavimo nesklandumai. G. Vezbergo nuomone, bankas finansavimą netrukus turėtų atnaujinti.

„Šiaip situacija yra grėsminga. Šildymo sistemos išpjaustytos. Net jei jas sumontuosime, bet namo neaprengsime „kailiniais“, tai kaip žiemosime? Juk naujų šildymo sistemų galingumas paskaičiuotas įvertinant fasado apšildymą“, – pastebėjo techninės priežiūros vadovas V. Pateckas.

Pasak G. Vezbergo, renovuojamuose namuose dabar susikoncentruota į šildymo sistemų keitimą, pristabdyti vandens vamzdynų ar fasadų apdailos darbai. Be to, G. Vezbergas mano, kad kitą savaitę bus galutinai pabaigti darbai ir pradėtas antros namų grupės (Rotušės g. 5, Vilniaus g. 92, Respublikos g. 56, Vytauto g. 49, Vytauto g. 51, Vytauto g. 53) pridavimas.

Rangovo nuomone, jei per ateinančią savaitę finansavimo klausimai nepajudės, reikia pradėti skambinti pavojaus varpais.

L. Kulbio žiniomis, apskrities mastu finansavimo sutartys nepasirašytos su 50-čia renovuojamų namų.

I. Varzienė užtikrino, kad savivaldybė užsiims šiais reikalais.

Antroje pasitarimo dalyje aptartos renovuojamuose namuose kylančios problemos ar nesusikalbėjimai. Daug ginčų ir nepasitenkinimų kelia atnaujinami balkonai, jų konstrukcija, apdailos medžiagos ir spalvos. Gyventojai nepatenkinti balkono aptvėrimo aukščiu, esą jie užstoja šviesą. Buvo pažymėta, kad skirtinguose namuose buvusi įvairaus aukščio balkono tvorelė dabar įrengiama ne žemesnė kaip 1,1 metro. Toks yra statybų techninio reglamento reikalavimas ir jis nediskutuotinas. Vienas iš galimų sprendimo būdų – rinktis skaidrius balkono aptvarus.

Gimnazijos g. 9 namo gyventojai pasidalino į dvi stovyklas, tardamiesi dėl renovuojamo namo fasado apdailos. Pusė jų pasisako už akmens masės plyteles, kita pusė norėtų matyti namą „apsiūtą“ aukšto slėgio laminato (HPL) plokštėmis. Susirinkusiųjų specialistų nuomone, daugiau privalumų turi keraminės apdailos plytelės – jos ilgaamžiškesnės, labiau atsparios atmosferiniams poveikiams, laikui bėgant, neblunka. Su HPL plokštėmis dengtais fasadais renovacijos eigoje jau pasitaikė didelių problemų. Artimiausias pavyzdys yra kaimyniniame Pasvalyje. Pasak statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto Mindaugo Vaivados, iš Aplinkos ministerijos gautas nurodymas ypač aktyviai vykdyti priežiūrą tų namų, kurie ketina naudoti HPL plokštes. G. Vezbergo manymu, praktika rodo, kad rinkoje esančios plokštės ne visada tinka mūsų klimatinėms sąlygoms, nors sertifikatuose rašoma kitaip. Statybos kainos požiūriu, abi fasado medžiagos atsieina beveik vienodai. Vieninteliu HPL privalumu galima laikyti mažesnį svorį.

I. Varzienė kvietė specialistus dalyvauti ir išsakyti savo požiūrį į fasado apdailos medžiagas namo gyventojų susirinkime, kurį ketinama surengti kitą savaitę.

Panašus ginčas šiame name vyksta ir dėl balkonų. Pusė gyventojų nori skaidraus stiklo iki pusės balkono, kita pusė – iki grindų. Pasak L. Kulbio, skaidraus balkono nori daugiausia jaunesni gyventojai.

Apie tai taip pat nuspręsta diskutuoti būsimame susitikime.

Techninės priežiūros vadovas V. Pateckas sakė, jog yra nuogąstavimų, kad gyventojai neliktų šaltuose butuose. Pasak V. Patecko, šis įsipareigojimas gula ant rangovo pečių. Santechnikų brigados yra stiprios, darbuojasi gerai, šildymo sezono pradžiai pajėgios paruošti visus namus. Tačiau jei nebus apšiltinti fasadai, bus daugybė gyventojų skundų. Iki šildymo sezono pradžios liko du su puse mėnesio. G. Vezbergas teigė, kad fasadų šiltinimas kol kas pristabdytas dėl finansavimo sutrikimų, tačiau įmonė turi pakankamai resursų darbus atlikti laiku.

Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas R. Averinas sakė, kad jų institucija patikrins visus namus. Pasak specialisto, sveikintina praktika, kad prieš pridavimą kiekvieno buto gyventojai surašo savo pretenzijas ir pastabas.

Vicemerė domėjosi, kiek biržiečių dirba prie daugiabučių renovavimo. G. Vezbergo žodžiais, įdarbinta 36 žmones, nuomojama statybinė technika, perkamos paslaugos iš kitų miesto įmonių ar asmenų, apkrautos ir miesto statybinių medžiagų parduotuvės. „Maisto prekių irgi“, – nuskambėjo replika iš salės.

Rimtų pastabų rangovams pareiškė priežiūros komiteto narys Vytautas Čiuplinskas. Patyręs vadovas ir inžinierius pastebėjo, kad techniniame projekte paskaičiuotos ir rangovų sąmatose nurodytas medžiagų sunaudojimas skiriasi mažiausiai 32 procentais. Tai reiškia, kad nežinia kodėl išaugęs sunaudojimas pabrangino vieno namo renovaciją, V. Čiuplinsko skaičiavimais, apie 26 tūkstančiais eurų. Jo nuomone, savivaldybė turi sudaryti komisiją šiam atvejui ištirti.

Vicemerė I. Varzienė sakė, kad siūlys administracijos direktoriui sudaryti komisiją ir patikrinti pateiktus faktus.
Antanas Vaičeliūnas
Nuotraukoje:Pasak vicemerės I. Varzienės, šįkart į renovacijos įgyvendinimo priežiūros komiteto posėdį nuspręsta pakviesti platesnį ratą žmonių, kurių veikla susijusi su renovacijos projekto įgyvendinimu.

siaures_rytai


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: