LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė (Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Norvegų patirtis taikoma socialiniam dialogui Lietuvos teisėsaugos institucijose gerinti

Daugiau vietos socialiniam dialogui ir konstruktyviam bendradarbiavimui Lietuvos teisėsaugos institucijose. Didžiausia teisėsaugos pareigūnus atstovaujanti organizacija, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) įgyvendino Norvegijos finansuojamą projektą „Socialinio dialogo procedūrų ir bendradarbiavimo plėtojimas teisėsaugos tarnybose“.

„Norvegijos praktiką tikrai verta „eksportuoti“ į kitas šalis. Dėl šio projekto ne tik galėjome išnagrinėti, kaip veikia socialinis dialogas Norvegijos teisėsaugos sistemose, kokios kolektyvinės sutartys pasirašomos, bet mums pateiktos ir ekspertinės rekomendacijos, kaip pagerinti pareigūnų atstovavimą Lietuvoje“, – paaiškina projekto koordinatorius Lietuvoje, LTPF pirmininkės pavaduotojas Artūras Černiauskas.

Projekto metu vyko mokomieji seminarai, sukurtas internetinis puslapis (http://socialdialogue-lt.com/lt), skirtas informuoti apie veiklas, bei parengta dalykinė metodinė medžiaga.

LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė sako, kad per kelis dešimtmečius požiūris į socialinę partnerystę keitėsi, tačiau tobulėjimui vietos dar daug. „Socialinis dialogas ypatingas tuo, kad yra abipusis. Tai reiškia, kad negali profesinės sąjungos vien reikalauti naudos, kaip negali tarnybos vien ieškoti joms patogesnių sprendimų. Privalo būti surastas abipusis kompromisas“, – teigia pareigūnų atstovė L. Soščekienė.

Kad bendradarbiavimo spragų teisėsaugoje dar nemažai pasakoja ir Vilniaus pataisos namų profesinės sąjungos pirmininkas Darius Čekavičius. Jis sako, kad LTPF profesinių sąjungų nariai neretai kreipiasi dėl pataisos įstaigų vadovų priimtų sprendimų ar nenoro kalbėtis ir ieškoti bendrų sprendimų.

Anot D. Čekavičiaus, tokio pobūdžio tarptautiniai projektai naudingi ir tuo, kad užmezgami svarbūs kontaktai su užsienio kolegomis.  Tai padeda priimti tinkamus sprendimus, remiantis ne tik „savo kiemo“ patirtimi, bet ir domintis tarptautine praktika.

Norvegijoje veikiančios profesinės sąjungos „Solidaritet“ prezidentas ir vienas iš šio projekto  ekspertų Arthur Kubik pasakoja apie kitokį požiūrį į profesines sąjungas Norvegijoje.

„Daugelis dabdavių Norvegijoje supranta, kad profesinės sąjungos naudingos jiems patiems. Pagalvokite, tai – susiorganizavę darbuotojai, vadinasi, kai deramasi, ateina 1-3 žmonės, o ne 100 ar 500. Kas būtų, jei spręsti problemų eitų kiekvienas darbuotojas atskirai? Ypač didesnėje kompanijoje. Su profesinėmis sąjungomis kur kas paprasčiau“, – akcentuoja A. Kubik.

Kelis šimtmečius skaičuiuojanti socialinio dialogo istorija Skandinavijoje, pasak A. Kubik, ten šiandien pažengusi toliau nei Vidurio Europoje. Todėl siekiant pasidalinti naudinga patirtimi, suorganizuotas tokio pobūdžio projektas Lietuvoje.

„Žinoma, dialogui vystyti neužtenka, kad to naudą suprastų tik profesinės sąjungos. Reikalinga į tai kuo plačiau įtraukti ne tik ministerijas, bet ir darbdavius“, – priduria jis.

***

Supported by Norway through the Norway Grants 2014-2021, in the frame of the Programme „Social Dialogue – Decent Work“

Norvegijos per Norvegijos dotacijų mechanizmo 2014-2021 programą „Socialinis dialogas – orus darbas“ remiamas projektas

 


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: