Aukštaitijoje trimatėmis technologijomis skaitmeninami išskirtinės vertės kultūros paveldo objektai – nuo sakralinių ansamblių iki įspūdingų istorinių statinių. Jie taps nacionalinės skaitmeninio kultūros turinio platformos „ekultūra“ dalimi ir jau gegužę bus prieinami visuomenei virtualioje erdvėje.
Tarp Aukštaitijos regione skaitmeninamų objektų – Palūšės Šv. Juozapo parapinės bažnyčios kompleksas, Biržų pilis, Palėvenės dominikonų vienuolyno statinių ansamblis, taip pat Pakruojo dvaro sodyba, Siaurojo geležinkelio komplekso Panevėžio stoties depo pastatas.
Iš viso Lietuvoje jau suskaitmenintas 71 išskirtinės vertės nekilnojamojo kultūros paveldo objektas. Visus juos bus galima pamatyti gegužę startuosiančioje nacionalinėje skaitmeninio kultūros turinio platformoje „ekultūra“.
„Kultūros paveldo skaitmeninimas nėra vien technologinis projektas – tai ilgalaikė nacionalinė investicija į mūsų kultūrinę atmintį. Kurdami tikslius skaitmeninius paveldo objektų atvaizdus siekiame išsaugoti turtingą Lietuvos kultūros paveldą ateities kartoms, atverti jį visuomenei ir užsienio auditorijai. Kartu tai yra galimybė apsaugoti svarbiausius šalies paveldo objektus galimų grėsmių akivaizdoje – nuo duomenų praradimo iki karo ar kitų krizių atvejų“, – sako Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė.
Pasak jos, skaitmeninis paveldas taip pat leidžia regionams tapti labiau matomiems nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, o kultūros lobynams – būti pasiekiamiems nepriklausomai nuo fizinės vietos.
Aukštaitija – ežerų, istorinių miestų ir kultūros paveldo regionas
„Aukštaitija yra vienas patraukliausių Lietuvos regionų tiek vietos, tiek užsienio keliautojams. Ji dažnai vadinama Lietuvos ežerų kraštu. Čia gausu skaidrių ežerų, sujungtų upėmis ir upeliais, todėl regionas ypač tinkamas vandens turizmui, žygiams bei ramiam poilsiui gamtoje“, – sako Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė Jolanta Masiulienė.
Pasak jos, keliautojams vis svarbesnės tampa autentiškos patirtys, leidžiančios pažinti regiono gamtą ir gyvenimo būdą.
„Skaitmeniniai svarbiausių objektų modeliai gali būti naudinga priemonė šias patirtis pristatyti plačiau ir šiuolaikiškai, jei jie yra kryptingai integruojami į turizmo turinį ir sprendimus – nuo pažintinių maršrutų iki edukacinių veiklų ar tarptautinės sklaidos. Tai sudaro prielaidas stiprinti regiono matomumą ir atskleisti jo potencialą platesniame kontekste“, – sako J. Masiulienė.
Aukštaitija – vienas aktyviausių Lietuvos turizmo regionų. Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ duomenimis, 2024 m. Aukštaitijos savivaldybėse apsistojo beveik 2 mln. turistų, tai sudaro apie 47,6 proc. viso šalies turizmo srauto. Daugiau nei pusę jų sudarė užsienio svečiai, daugiausia atvykę iš Lenkijos, Vokietijos, Latvijos, taip pat Jungtinės Karalystės, Nyderlandų ir JAV.
Šimtai pastatų ir sudėtingas technologinis procesas
„Skaitmeninimo metu objektai fiksuojami tiek iš išorės, tiek iš vidaus, naudojant antžeminius lazerinius 3D skenerius ir dronus. Tokiu būdu surenkami itin tikslūs duomenys apie pastato formas, architektūrinius elementus ir konstrukcijas. Iš šių duomenų kuriami vadinamieji skaitmeniniai dvyniai – detalūs 3D modeliai, leidžiantys virtualiai tyrinėti objektą ir analizuoti jo būklę“, – pasakoja Donatas Kubilius, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Kūrybinių dirbtuvių skyriaus vadovas, atsakingas už Lietuvos kultūros paveldo objektų skaitmeninimą 3D technologijomis platformai „ekultūra“.
Pasak jo, dronai leidžia užfiksuoti antžeminiams skeneriams nepasiekiamas vietas – stogus, bokštus ar sudėtingas architektūrines detales, todėl galutinis 3D modelis tampa itin tikslus ir išsamus.
Tokie duomenys gali būti naudojami ne tik pažinimo ir edukacijos tikslais, bet ir planuojant restauravimo darbus ar tiksliai atkuriant objektą jo pažeidimo ar sunaikinimo atveju.
Projektas „ekultūros“ platformos sukūrimas“ finansuojamas Europos Sąjungos (NextGenerationEU) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis, jam skirta 23,8 mln. eurų.
