Nuo studentų iki mamų – kurjeriai derina šeimą ir laisvalaikį

Jau kelerius metus stebime besikeičiančią darbo rinką – vis daugiau žmonių Lietuvoje vertina lankstumą ir galimybę savo veiklas derinti su įsipareigojimais šeimai, studijomis bei laisvalaikio pomėgiais. Šiemet „Copenhagen Economics“ atlikto tyrimo duomenimis, net 42 proc. pilną arba pusę etato turintys ir 17 proc. savarankiškai dirbančių asmenų renkasi kurjerio veiklą.

Šių metų birželio mėnesį atlikto tyrimo metu apklausta daugiau nei 20 tūkst. „Wolt“ kurjerių-partnerių 23 šalyse. Pasak Manto Lomsargio, „Wolt Baltics“ generalinio direktoriaus, apklausos rezultatai ir pasaulinės tendencijos atskleidžia besikeičiantį žmonių požiūrį į veiklos galimybes: „Ne visi nori susisaistyti darbo sutartimis ar būti apriboti įprasto darbo grafiko nuo 8 iki 17 val.“

Kurjeriai vertina lankstumą

Iš Indijos studijuoti verslo vadybos į Lietuvą atvykęs Shaurya jau kurį laiką derina studijas su veikla „Wolt” plaftormoje: „Esu studentas ir nenoriu, kad mano darbas ar veikla trukdytų studijoms. Pagrindinė priežastis, kodėl užsiimu kurjerio veikla yra ta, kad man lengva derinti įsipareigojimus, o kadangi esu užsienietis, turiu galimybę gerinti ir lietuvių kalbos įgūdžius.“

Pasak tyrimo, 77 proc. respondentų ypač vertina tai, kad gali planuoti savo užimtumą atsižvelgiant į individualius poreikius – įsipareigojimus šeimai, pomėgius ar kitas veiklas. Vidutiniškai kurjeriai nurodo dirbantys apie 7 valandas per savaitę, o 75 proc. – mažiau nei 20 valandų per savaitę.

Paskutinių klasių moksleivis Erikas taip pat džiaugiasi, kad jam nesunku derinti veiklas ir pats gali spręsti, kaip planuoti savo užimtumą: „Ėmiausi kurjerio veiklos, nes šiuo metu dar mokausi. Imtis kitokio darbo nelabai galiu dėl mokyklos. Todėl lankstumas man labai svarbus – užsakymus pristatinėju tada, kai man patogu ar kai turiu laisvo laiko. Man patinka, kad savo laisvalaikį ir galimybę papildomai užsidirbti galiu derinti taip, kaip man patogiausia“.

Pristatant užsakymus pasitaiko ir netikėtų situacijų

Kurjerių veikloje pasitaiko netikėtų ir nekasdieniškų situacijų, kurios praskaidrina kasdienybę, o vėliau virsta smagiomis istorijomis.

Shaurya prisimena nutikimą, sukėlusį šypseną: „Kartą pristatinėjau užsakymą, kurį netyčia padarė mažas vaikas. Tėvai apie tai nieko nežinojo ir buvo labai nustebę, kai jį pristačiau. Galiausiai visi pasijuokėme, o aš supratau, kad kartais mažos klaidos virsta linksmais prisiminimais.“

Eriko teigimu, malonūs klientai ir nuoširdi padėka kartais padeda pakelti ir nuotaiką: „Buvo vienas toks klientas, kuris įsiminė – aš pristačiau užsakymą, o jis atidaręs duris atrodė toks labai laimingas. Mano diena buvo labai siaubinga – lietus lyja, šlapia, šalta. Pamačius žmogaus šypseną, man net pačiam pakilo nuotaika ir kažkaip tas šaltumas, prapuolė per porą sekundžių.“

Turi daugiau galimybių užsidirbti papildomai

Kurjerės veiklą išbandžiusi Zita neslepia – jai ši veikla patogi, nes augina vaiką, tad gali skirti jam pakankamai dėmesio ir, kada reikia, būti namuose. Be to, ji jaučiasi drąsiau, nes turėdama finansinių tikslų, per numatytą laiką juos pasiekia.

„Mano tikslai paprastai atsiranda natūraliai – pavyzdžiui, kai reikia sutaupyti kelionei ar nupirkti vaikui kompiuterį. Tokiais atvejais tą savaitę stengiuosi labiau ir pasiekiu reikiamą sumą. Didesnis uždarbis labai motyvuoja ir leidžia įdėti papildomų pastangų tada, kai to reikia“, – sako moteris.

Tyrimo duomenimis, net 64 proc. Lietuvos kurjerių teigia jaučiantys mažesnį finansinį stresą, nes gali bet kuriuo metu imtis kurjerio veiklos ir taip užsidirbti papildomai laisvu nuo kitų atsakomybių laiku. 61 proc. kurjerių teigia, kad papildomas uždarbis padėjo grąžinti skolas arba sutaupyti. Be to, 23 proc. respondentų nurodė, kad uždirbtus pinigus investuoja  į savo verslo pradžią arba padengia įmokas už studijas.

Moksleivis Erikas pasakoja, kad dažniausiai užsakymus pristatinėja po pamokų arba savaitgaliais – galimybė būti lanksčiam leidžia jam užsidirbti bei neprarasti laiko mokslams: „Po pamokų parvažiuoju namo, pavalgau ir išvežu kelis užsakymus. Jei tai darau kasdien, savaitės pajamos tikrai patenkina mano poreikius.“

Modelis, leidžiantis rinktis, kokiu periodiškumu dirbti ir kiek laiko, sudaro sąlygas žmonėms patiems užsidirbti papildomai. Beveik 80 proc. apklaustųjų kurjerių Lietuvoje nurodė, kad ši veikla jiems nėra pagrindinė, todėl jie turi sąlygas daryti ilgesnes ar trumpesnes pertraukas.

Daugiau apie kurjerių nuomonę Lietuvoje ir kitose šalyse bei tyrimo rezultatus sužinosite apsilankę svetainėje www.courierinsights.com.

Tyrimą atliko „Copenhagen Economics“ – viena iš pirmaujančių ekonominių tyrimų bendrovių Europoje. Apklausoje dalyvavo daugiau nei 20 000 kurjerių-partnerių iš 23 šalių. Duomenys buvo surinkti 2024 m. birželį, tyrime dalyvavo kurjeriai, dirbę su „Wolt“ platforma nuo 2024 m. balandžio iki birželio mėn. Tyrimas apėmė Austriją, Azerbaidžaną, Kroatiją, Kiprą, Čekijos Respubliką, Daniją, Estiją, Suomiją, Gruziją, Graikiją, Vengriją, Islandiją, Japoniją, Kazachstaną, Latviją, Lietuvą, Liuksemburgą, Maltą, Norvegiją, Lenkiją, Slovakiją, Slovėniją ir Švediją. Apklausoje dalyvavo 684 kurjeriai iš Lietuvos.

„Wolt“ – Helsinkyje įsikūrusi technologijų bendrovė, kurios misija – suteikti džiaugsmą, paprastumą ir papildomas pajamas pasaulio bendruomenėms. „Wolt“ vysto vietinės prekybos platformą, sujungiančią žmones, norinčius užsisakyti maistą, bakalėjos prekes ir kitus produktus, su tais, kurie nori juos parduoti ir pristatyti. „Wolt“ buvo įkurta 2014 m., o 2022 m. susijungė su „DoorDash“. Šiandien bendrovė veikia daugiau nei 30-yje šalių, iš kurių 28-iose naudoja „Wolt“ produktą ir prekės ženklą.