Nuogas pavaldines be jų sutikimo pavaizdavusio VDA profesoriaus veiksmai traktuoti kaip priekabiavimas dėl lyties, bet sankcijos už tai įstatyme numatytos tik darbdaviui

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje ištirtas skundas dėl galimo priekabiavimo dėl lyties Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete (VDA KF). Konstatuota, jog apskųsto profesoriaus veiksmai – nuogų moterų kūnų pertapymas prie jų pripieštais konkrečių savo darbo kolegių veidais bei demonstravimas viešai parodoje Kauno mieste, taip „atsilyginant“ už jo adresu išsakytą kritiką, – gali būti traktuojami kaip priekabiavimas dėl lyties: tai buvo nepageidaujamas pareiškėjai elgesys, kai dėl jos lyties siekta įžeisti ir buvo įžeistas jos orumas ir buvo siekiama sukurti bei buvo sukurta bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka.

Tačiau Moterų ir vyrų lygių galimybių bei Lygių galimybių įstatyme atsakomybė už tokį pažeidimą numatyta tik darbdaviui (apskųstasis asmuo nėra pareiškėjos darbdavys, taigi, nėra tinkamas subjektas nuobaudai skirti), tad profesoriui įstatymuose numatyta teisinė atsakomybė negali būti taikoma.

Konstatuota, jog kerštavimas kolegėms už išsakytą kritiką, pasitelkus tokias tapybines raiškos priemones, negali būti toleruojamas ir pateisinamas.

Nuspręsta persiųsti skundą Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai nagrinėti pagal kompetenciją dėl liudininkų parodymuose minimų gausių galimų etikos pažeidimų VDA KF.

VDA rektoriui bei VDA KF dekanui siūlyta savo kompetencijos ribose taikyti apskųstajam profesoriui atsakomybę už netinkamą elgesį. Atkreiptas akademijos vadovų dėmesys į pareigą užtikrinti, kad švietimo įstaigose nebūtų priekabiaujama ir nebūtų duodami nurodymai priekabiauti.

Skunde buvo nurodoma, jog profesorius savo pavaldines – pareiškėją bei dar dvi koleges – be jų sutikimo nufotografavo darbo vietoje, o iš tų nuotraukų vėliau pertapė jų portretus, pavaizduodamas jas nuogas. Darbas 2015 m. sausio mėn. demonstruotas viešai Kauno paveikslų galerijoje. Kompozicija, susidedanti iš 15 paveikslų (3 moterų nuogi kūnai bei 12 beždžionių portretai), pavadinta „Jų ieško policija“.

Pareiškėja teigė, jog akademinėje erdvėje toleruojama patyčių, diskriminacijos lyties pagrindu situacija bei nurodė, jog dėl to pirmiausiai kreipėsi į dekanatą, tačiau gavo atsakymą, jog „akademijoje dirbančio menininko individuali kūryba yra nevaržoma ir negali būti cenzūruojama darbdavio“.

Anot pareiškėjos, tokią susiklosčiusią situaciją bandyta sumenkinti ir pateikti kaip asmeninį, akademinėje bendruomenėje nereikšmingą įvykį. Pareiškėja nurodė, jog dėl jos lyties buvo įžeistas jos asmens orumas ir buvo siekiama sukurti bei buvo sukurta bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka, kadangi paveikslai buvo aptarinėjami tiek studentų, tiek dėstytojų: buvo komentuojama, šaipomasi, kikenama ir pan.