Nuogąstavimais dėl vangios prevencijos pasidalyta su dvasininkais

Peržiūrėję 2020–2021 m. prevencinių programų vykdymo stebėsenos rezultatus, Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) atstovai ėmėsi skatinti įvairesnių grupių gyventojų dalyvavimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamose prevencinėse programose. Tokį žingsnį lėmė stipriai pastaraisiais metais sumažėjęs ikivėžinių ir I stadijos vėžio atvejų išaiškinimas Panevėžio ir Utenos apskrityse: nuo maždaug 300 atvejų 2014–2019 m. iki 200 atvejų 2020–2021 m.

Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas sako suprantantis, kad žemyn kritusiam onkologinių susirgimų išaiškinimui didelės įtakos turėjo užsitęsusi pandemija ir sunkesnis patekimas į gydymo įstaigas bei gyventojų baimė ar nenoras tikrintis tada, kol dar jaučiasi sveiki. Tačiau, anot J. Narbuto, aišku ir tai, kad delsimas tikrintis yra viena iš pagrindinių užleisto vėžio priežasčių. Pavyzdžiui, 2020 m. mūsų šalyje registruota beveik 100 tūkst. piktybinių darinių atvejų.

Nei kiek ne mažiau neramina ir nepakankamas gyventojų dalyvavimas širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje – tais pačiais metais registruota virš 150 tūkst. išeminių širdies ligų atvejų. Ir tai, J. Narbuto tvirtinimu, yra dideli skaičiai. Žmonės nesusimąsto, kaip neretai vartojamas pasakymas „Galbūt pasitikrinsiu vėliau“ gali kainuoti gyvybę. Statistika rodo, kad įprastai tik 3 iš 10 šalies gyventojų, galinčių dalyvauti ligų prevencijos programose, jose dalyvauja.

Šį kartą pagalbos skatinant žmones tikrintis kreiptasi į Panevėžio vyskupijos dvasininkiją, o kartu jos atstovams pateikta informacijos apie kiekvieną PSDF lėšomis finansuojamą prevencinę programą. Taip pat diskutuota, kaip laiku aptikti ligą, kodėl būtent tokie numatytų tikrinti gyventojų amžiaus intervalai, ką daryti, jei asmuo nepatenka į galinčiųjų dalyvauti programose amžiaus grupę, kur rasti informacijos, kiek ligonių kasos sumoka gydymo įstaigoms už pacientų sveikatos priežiūrą ir pan.

Į vieną auditoriją susirinkę Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas ir įvairiuose Panevėžio ar Utenos apskričių miestuose tarnaujantys kunigai pasidalijo įžvalgomis dėl sveikatos priežiūros prieinamumo. Vieni dvasininkai džiaugėsi, kad Lietuvoje sudarytos išties geros sąlygos gydytis, kiti teigė iš gydymo įstaigų negaunantys pakvietimų tikrintis. Treti abejojo: galbūt gydymo įstaigoms trūksta resursų pakviesti visus tikrinamo amžiaus gyventojus tikrintis, galbūt joms tai nuostolinga?

Panevėžio TLK direktorius patikino, kad gydymo įstaigos už prevencinių programų vykdymą skatinamos finansiškai, tad, pasak J. Narbuto, tikrindamiesi prevenciškai gyventojai ne tik apsaugo save nuo sunkių, pažengusių ligų, bet ir padeda pirminės sveikatos priežiūros centrams užsidirbti.

Ligonių kasos vadovas atkreipė dėmesį, kad Panevėžio ir Utenos apskrityse 2021 m. vangiausiai buvo tikrinamasi dėl prostatos vėžio. Tą padarė vos 37 proc. vyrų, galėjusių pasitikrinti. Dėl širdies ir kraujagyslių ligų tikrinosi ne ką daugiau vyrų ir moterų – 45 proc. Prostatos sveikata mažiausiai rūpinosi zarasiškiai ir uteniškiai, širdimi ir kraujagyslėmis – biržiškiai ir zarasiškiai.

Paraginus dvasininkus ir patiems tikrintis, ir savo religinėse bendruomenėse skleisti apie tai žinią, taip pat pasidalinta specialistų įžvalgomis, kaip įveikti nerimą ir nepalūžti šiuo Europai sudėtingu laikotarpiu, kaip atsirinkti informaciją, kuo užsiimti, kad išsaugotume emocinį stabilumą.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: