Istorikas ir publicistas Juozas Brazauskas

Nuopelnų sau ir valstybei ieškant (II)

„Tokiose mažose tautelėse, kaip mūsų, nėra nei ko dalyti, nei ko skirstyti. Liaudis ir jos vyriausybė turi sudaryti vieną kūną, vieną vienintelį pasaulį, jei nori gyvos išlikti.“

   Gabrielė Petkevičaitė- Bitė

Nuopelnų sau ir valstybei ieškant (II)

1918 metų vasario 16 d., Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Lietuva po karo buvo ūkiškai nualinta. Trūko pačių būtiniausių reikmenų: druskos, žibalo, degtukų. Prekyba sutrikusi. Žmonės įbauginti, prislėgti. „Nepriklausomybės  paskelbimo metu Lietuva buvo tuščia, išluota, kaip pavasario aruodas – nei traukinio, nei ginklo, nei kareivio, nei iždo, nei administracijos. Kultūros plotai taip pat pūdymais gulėjo,- rašė M. Krupavičius.

1920 metų gegužės 15 d. susirinkęs Steigiamasis seimas pradėjo visai naują, modernų, demokratinį ir parlamentinį Lietuvos istorijos laikotarpį. Seimo pirmajam posėdžiui  pirmininkauti pakviesta vyriausia amžiumi lietuvių atstovų tarpe Gabrielė Petkevičaitė- Bitė. Sekretore pakviesta jauniausia tautos atstovė Ona Muraškaitė.

G.Petkevičaitė- Bitė pakvietė neužmiršti, jos „esame čia tik savo krašto žmonių valios vykdytojai. Ji tautos atstovus ragino: „Dirbkime tą darbą taip, kaip reikalauja tie, kurie čia mus siuntė“.

Steigiamasis seimas tuoj pat pradėjo svarstyti aktualius krašto gyvenimo sutvarkymo reikalus. Steigiamojo seimo pirmininku išrinktas krikščionių demokratų bloko (Lietuvos krikščionių demokratų partija, Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos darbo federacija) atstovas Aleksandras Stulginskis. Jis nuo 1920 m. gegužės 19 d. iki 1926 m. birželio 7 d. ėjo ir Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.  Aktualiausia tuo metu buvo žemės reforma. Tai buvo epochinis įvykis Nepriklausomos Lietuvos gyvenime.

Jau pasibaigus Nepriklausomybės kovoms su bolševikais, bermontininkais ir lenkais, Steigiamasis seimas ėmė svarstyti Žemės reformos įstatymą. Žemės reforma buvo neatidėliotinas klausimas. Greta didelių dvarų, skurdo bežemių ir mažažemių minios.  Reikėjo taip sutvarkyti žemės ūkį, kad jis butų našus. Stengtas duoti žemės bežemiams ir mažažemiams, kurių buvo labai daug ir kurie dėl skurdo masiškai vyko duonos ieškoti svetur ( Liepojoje, Rygoje, artimuose Rusijos ir Lenkijos miestuose, Vakarų Europos pramonės centruose). Iki 1914 m. iš Lietuvos emigravo mažiausiai 635 tūkst. pajėgiausių jaunų vyrų ir moterų (25 proc.visų to meto gyventojų). Didžiuliai dvarų plotai priklausė lietuvių tautinėms idėjoms nepalaikantiems sulenkėjusiems dvarininkams, rusams ir vokiečiams.

Tad buvo būtina žemę išdalinti lietuviams ūkininkams, kad jie taptų savo žemės, savo krašto šeimininkais. Jokie kiti įvykiai tiek nepakeitė Lietuvos ūkio ir socialinių santykių, kultūros raidos. Žemės reforma palietė visą kraštą, išskyrus Klaipėdos ir Vilniaus kraštą. Žemės reformą vykdė žemės ūkio ministrai krikščionis demokratas kun. Mykolas Krupavičius, ūkininkų partijos veikėjas Jonas Aleksa. Projektą parengė ekonomistas Albinas Rimka. Didelė nejudamo turto nuosavybė (majoratai), caro dovanotieji, taip pat tarnavusių bermontininkų ar lenkų kariuomenėje dvarai buvo konfiskuoti be jokio atlyginimo. Tai iššaukė didžiulį jų nepasitenkinimą. Apie 80 proc. Lietuvos gyventojų vertėsi žemdirbyste, o apie 40 proc. dirbamos žemės priklausė dvarininkams ( 4 proc. gyventojų). Jie neigiamai vertino Lietuvos nepriklausomybę ir siekė susijungimo su atsikūrusia Lenkijos valstybe. Nemaža dalis gyventojų ilgėjosi Rusijos valdžios. Nedaug kas tikėjosi, kad patys lietuviai galės turėti savo valstybę ir valdžią…

Koalicinės Lietuvos vyriausybės likimui lemtingas buvo Žemės reformos svarstymas. Krikščionys demokratai  siūlė grąžinti caro valdžios iš Katalikų bažnyčios atimtus ir pravoslavams atiduotus namus ir žemes. Liaudininkų blokas su šiuo siūlymu nesutiko. Jų nepatenkino ir Seimo daugumos nuostata atlyginti savininkams už nusavintą žemę. Krikščionims demokratams nenusileidžiant, 1922 m. sausio 13 d. liaudininkų frakcija atšaukė K. Grinių iš ministro pirmininko pareigų.  Visą savaitę vyko derybos. Kompromisas nebuvo pasiektas.

1922 m. sausio 18d. vyriausybė atsistatydino, iširo ir krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų koalicija. 1922 m. vsario 2 d. buvo sudaryta E. Galvanausko  vyriausybė. Joje  6 ministrai buvo nepartiniai ir tik trys priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijai.  Tai buvo jau septintoji  Lietuvos vyriausybė. Seime daugumą turėjo krikščionių demokratų blokas. Tai sudarė papildomų sunkumų įgyvendinat priimtus įstatymus. Bet šis Ministrų kabinetas išsilaikė iki pat Steigiamojo Seimo  veiklos pabaigos. Pasikeitė tik keli ministrai.

Žemės reformos įstatymas (1922 m. vasario 15 d. ) ir Lietuvos Konstitucija

( 1922 m. rugpjūčio 1 d. ) buvo priimtas vien krikščionių demokratų bloko balsais. Kiti privačių asmenų dvarai ir miško plotai nusavinti, paliekant jų savininkams po 80 ha žemės (vėliau buvo padidinta iki 150 ha ir 25 ha miško). Už nusavintą žemę buvo numatytas tam tikras atlyginimas. Tuo būdu susidarė apie 500 tūkstančių ha žemės fondas. Jis ir buvo dalijamas.

           Pirmiausia žeme buvo aprūpinti kariai savanoriai be teisės, valdžios neatsiklausius, gautą turtą kitam parduoti ar perleisti. Kiekvienam duota nuo 8 iki 20 ha žemės ( pagal rūšį), taip pat pašalpos miško medžiaga ir javais. Toliau žemė buvo dalijama bežemiams ir mažažemiams, žemės ūkio mokykloms, pavyzdiniams ūkiams, ligoninėms, miestams ir kitoms organizacijoms, taip pat nusipelniusiems žmonėms. Iš apdovanotų žeme veikėjų tarpo du 1918 metų vasario 16-osios signatarai dovana nepasinaudojo, tuo pabrėždami, kad jie dirbo Tėvynei, bet ne savo naudai. Steponas Kairys visai atsisakė, o Mykolas Biržižka dovaną priėmė, bet turtą pardavęs ir pridėjęs dar savo pinigų, pastatė gimtajame Viekšnių miestelyje ligoninę, kurią atidavė savivaldybei.

Naujakuriai turėjo per 36 metus sumokėti nustatytą mokestį ( tik kariai savanoriai gavo žemės nemokamai) ir tam tikromis sąlygomis galėjo gauti pašalpą bei paskolą. Nuo seno išlikusios bendros ganyklos buvo panaikintos, o kaimai išskirstyti į vienkiemius.

Per dešimtį metų negalima buvo žemės nei parduoti, nei išnuomoti.

Per 20 nepriklausomybės metų buvo įkurta 140 tūkst.naujų ūkininkų sodybų. Nors jauna valstybė nepakankamai parėmė naujakurius, darbštieji gana greitai įsikūrė. Kaimo žmogui pakako duonos savo šalyje. Žymiai sumažėjo  emigracija. Žemės ūkis sparčiai žengė pažangos keliu. Aišku, pasitaikė ir turto varžytinių, kurios baigdavosi gana liūdnai. Svarbiausia reformos išdava – lietuviai tapo savo žemės, savo krašto šeimininkais.

Taigi 1918 m.vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarų nuopelnai buvo įvertinti ir iš to buvo nauda ne tik jiems, bet ir valstybei. Tokia buvo praeitis. “Steigiamasis seimas iškyla aukščiau visų kitų tautos veiksnių, kokių tik randame mūsų istorijoje” ( Juozas Tumas -Vaižgantas).

Ką liudija dabartis?1990 m. atkurus Lietuvos Nepriklausomybę, vėl buvo norima atkurti seną privilegijų tvarką. 2003m. rudenį seimas priėmė įstatymą, kuriuo paskyrė rentas Kovo 11-osios akto signatarams. Negana to, Lietuvos Vyriausybė siūlė skirti pirmojo laipsnio valstybines pensijas buvusiai pirmajai Vyriausybei.Teigiama, kad taip būtų įvertinti šios Vyriausybės nuopelnai atkuriant Nepriklausomybę. Lyg kitų vyriausybių nariai būtų nieko neveikę tautos labui. Apie eilinius valstybės tarnautojus net neužsimenama…

2007 m. pavasario sesijos metu mažiau nei trečdalis Lietuvos seimo ( 2004-2008) narių nesigėdijo balsuoti už rentas – privilegijas įteisinti sau valstybės išlaikymą iki gyvos galvos. Dalis seimo narių tuo metu nuobodžiavo seimo rūmuose ir nepasiryžo balsuoti už sočią ateitį. Balsuodami prieš šį teisės aktą parlamentarai būtų lengvai užkirtę kelią naujai privilegijai, pakėlę seimo pašlijusį autoritetą. Dabar toks paralamentarų poelgis galutinai nusmugdė pasitikėjimą Seimu kaip valstybės institucija. Seimas pats sau nustatė ne tik ligos diagnozę: godumo priepuolį, ligos pasireiškimo formą – tautos reketavimą.

 

 

Parengė istorikas Juozas Brazauskas


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: