Nuotolinis negelbsti: iki darbo lietuviai važiuoja ilgiau

Jei 2018 m. 2,5 % lietuvių kelionė į darbą truko ilgiau nei valandą, tai dabar šis skaičius paaugo net iki 8,8 %. Tokias įžvalgas, apklausę 3 982 darbuotojus, pateikia specialistų portalo CVMarket.lt analitikai.

„Prieš septynerius metus net 68,3 % dirbančiųjų kelionė į darbą truko mažiau nei 30 minučių, – prisimena CVMarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, – o ilgiau nei pusantros valandos iki darbovietės važiavo tik 0,7 % darbuotojų. Dabar per pusvalandį atvykstančių į darbą sumažėjo iki 55,3 %, o tų, kuriems iš namų išeiti reikia prieš pusantros valandos ar netgi daugiau – pagausėjo iki 1,5 %.“

30-45 minutes į darbą keliauja 18,1 % dirbančiųjų, kai 2018 m. šis rodiklis buvo 8,9 %. Per 45-60 minučių iki darbo nusigauna 12,4 % darbuotojų (2018 m.  – 8,9 %).  Nuo valandos iki pusantros kelyje sugaišta 4,8 % (2018 m.  – 1,8 %).

Pandemijos metu išpopuliarėjęs nuotolinis darbas nuo ilgų kelionių nelabai gelbsti, nes, kad visą laiką dirba iš namų, nurodė tik 5,5 proc. apklaustųjų. 2018 m. tokių būta vos 2,6 proc.  Lietuvoje vis labiau įsigali hibridinis darbo modelis, kai iš namų dirbama tik iš anksto sutartas vieną ar keletą dienų per savaitę, o visiškai lankstus „namai-darbovietė“ grafikas, populiarumo viršūnę pasiekęs COVID19 metu, darbdavių vis labiau stumiamas į paraštes.

Ta patvirtina ir patys darbuotojai Net 53,7 % jų norėtų dirbti iš namų, bet to neleidžia darbo pobūdis arba darbdavys. Tiesa, yra ir tokių, kurie dirbti nuotoliu galėtų ar netgi dirba, bet tuo nesižavi. Štai 8,7 % dirbančiųjų galėtų dirbti iš namų, tačiau tuo nesinaudoja, o 0,7 % dirba nuotoliu, tačiau norėtų vykti į darbovietę.

„Tai rodo, kad nuotolinis darbas nėra universali išeitis visiems, tačiau daugumai dirbančiųjų griežtas grafikas ir ilgos kelionės į darbą neatrodo suderinami su modernaus darbdavio įvaizdžiu. Įmonės, kurios nesuteiks bent minimalaus lankstumo, rizikuoja atsilikti tiek pritraukiant, tiek išlaikant darbuotojus,“ – įspėja CVMarket.lt atstovė.