AktualijosLietuvos naujienosNAUJAUSIOS ŽINIOS

Nustatyta, kaip gyventojai galės kreiptis į Konstitucinį Teismą

2019 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriomis įtvirtinta piliečių kreipimosi į Konstitucinį Teismą tvarka.

Pagal šias pataisas, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. kiekvienas asmuo turės teisę tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą prašydami ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitikimą Konstitucijai arba įstatymams, esant šioms sąlygoms:

1) minėtų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves; 

2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas;

3) nuo nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.

Atkreiptinas dėmesys, kad praleidus nustatytą keturių mėnesių terminą dėl svarbių priežasčių, asmuo turi teisę prašyti atnaujinti prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui terminą. Nustačius, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, sprendimas dėl praleisto termino atnaujinimo priimamas Konstitucinio Teismo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Taip pat Konstitucinio Teismo įstatymas buvo papildytas 671 straipsniu, kuriame numatyti visi reikalavimai keliami prašymo Konstituciniam Teismui turiniui.

Svarbu pažymėti, kad Konstitucinis Teismas tiria ir sprendžia tik teisės klausimus. Faktų nagrinėjimas, kuriam būtų tikslingas bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka, nepatenka į Konstitucinio Teismo teisminio nagrinėjimo ribas. Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimas išlaiko modelį, pagal kurį konstitucinės justicijos bylų nagrinėjimas teisminiame posėdyje vyks rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai Konstitucinis Teismas nusprendžia, kad yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

Išimtiniais atvejais, Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į motyvuotą pareiškėjo prašymą, gali sustabdyti sprendimo vykdymą, tuo atveju, jeigu dėl  teismo sprendimo vykdymo būtų neatitaisomai pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės ar laisvės arba kai tai būtina dėl viešojo intereso.

Kartu su Konstitucinio įstatymo pataisomis buvo pateikti ir lydimųjų teisės aktų projektai: Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pataisos.

Nacionalinė teismų administracija, siekdama teisinio reguliavimo vienodumo, derinimo procese teikė pastabas šiems teisės aktų projektams. Buvo atkreiptas dėmesys į Civilinio proceso kodekso bei Baudžiamojo proceso kodekso siūlomas pataisas, kuriomis įtvirtinami nauji baudžiamojo ir civilinio procesų atnaujinimo pagrindai:

1) baudžiamasis procesas gali būti atnaujintas, kuomet Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens prašymą, pripažįsta, kad įstatymas ar kitas Seimo priimtas aktas, Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas (ar jų dalis), kuriuo (kuria) grindžiamas priimtas sprendimas nuteisti asmenį, prieštarauja Konstitucijai, ir kyla pagrįstų abejonių dėl asmens nuteisimo, o besitęsiantys šio asmens teisių ir laisvių pažeidimai gali būti ištaisyti tik atnaujinus nuteistojo bylą;

2) civilinis procesas gali būti atnaujintas, kai Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens prašymą, pripažįsta, kad įstatymas ar kitas Seimo priimtas aktas, Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas (ar jų dalis), kurio (kurios) pagrindu priimtas asmens konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis sprendimas, prieštarauja Konstitucijai.

Civilinio proceso kodekso pataisų projekto rengėjai siūlė įtvirtinti, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl priimto Konstitucinio Teismo nutarimo būtų paduodamas ir nagrinėjamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, kai, tuo tarpu, pagal priimtas Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, prašymai dėl proceso atnaujinimo turės būti paduodami Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Nacionalinė teismų administracija, įvertindama Konstitucinio Teismo nutarimų reikšmę bei siekdama teisinio reguliavimo sistemiškumo, teikdama pastabas, pasiūlė Civilinio proceso kodekse numatyti, kad prašymai minėtu pagrindu būtų pateikiami Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Džiugu, kad į šią pastabą buvo atsižvelgta ir 2019 m. liepos 16 d. priimta Civilinio proceso kodekso pataisa įtvirtina nuostatą, kuria prašymai dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl priimto Konstitucinio Teismo nutarimo bus pateikiami Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Nacionalinės teismų administracijos informacija


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!

Siūlome perskaityti

Panevėžio naujienos

Aukštaitijos naujienos

Komentarai

Lietuvos naujienos

Kultūros naujienos

Laisvalaikis

AINA TV

Istorijos puslapiai

Bendruomenės naujienos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Back to top button
Close