Šiame Panevėžio atviruke matome kaip XX a. pradžioje atrodė vieta, kur šiandien įsikūrusi Panevėžio kolegija. Jei atgal nusikeltume dar gerą pusšimtį metų, čia išvystume, kad mokytojų seminarijos pastatų dar nėra. Bet jų vietoje stovi bajorų mokyklos dviejų aukštų mūrinis rūmas.
Ką daugiau pavyko išsiaiškinti apie šį pastatą?
Iš Panevėžio švietimo raidos tyrinėjimų sužinome, kad 1834 metais Panevėžyje steigiamai apskrities 5 klasių bajorų mokyklai neradus tinkamų patalpų, ji buvo atidaryta Troškūnuose. 1840 metais mokykla perkelta į Panevėžį, kur jai buvo pastatytas dviaukštis rūmas.
Kaip atrodė Panevėžyje pastatyta bajorų mokykla, neturint nuotraukų ar kitos vaizdinės medžiagos, pasakyti sunku. Nepavyko rasti ir šios mokyklos projekto. Taip pat neguodė žinia, kad jis saugomas Rusijos valstybiniame istorijos archyve Sankt Peterburge. Gauti šio projekto skaitmeninę kopiją, esant įtemptai geopolitinei situacijai, ko gero, dar ilgai bus neįmanoma.
Bet mūsų Lietuvos valstybės istorijos archyve vis dėlto šį tą svarbaus pasisekė rasti. Čia aptiktoje Panevėžio bajorų mokyklos statybos sąmatoje buvo nurodyta, kad šiai mokyklai statomas pastatas yra dviejų aukštų mūrinis su dvišlaičiu stogu, dengtu čerpėmis. Planuojamame pastate bus įrengtos klasės mokiniams, gyvenamosios patalpos mokytojui, taip pat kitos patalpos mokymo ir ūkio reikalams, rūsiai.
Iš archyve rasto šios mokyklos antro aukšto plano aiškėja, kad pastatas buvo funkcionalus. Klasės, susirinkimų salė, kanceliarijos patalpa buvo išdėstytos abipus išilginio koridoriaus. Apie pirmą aukštą žinoma, kad jame be gyvenamojo kambario mokytojui, pagalbinių patalpų, buvo dar įrengtos dvi klasės.
Įdomus yra bajorų mokyklos Panevėžyje situacijos planas su jos sklype planuojamos pastatyti daržinės projektu. Jis galėjo būti parengtas 1841 metais, kai mokyklai šis ūkinis pastatas ir tvora buvo statomi. Iš šio plano įrašų matyti, kad jį rengė architektas Tomas Tišeckis. Tikėtina, kad jis projektavo ir Panevėžio bajorų mokyklos pastatą.
Juolab, kad yra žinoma, jog Tomas Tišeckis dirbo Baltarusijos (nuo 1853 m. Vilniaus) švietimo apygardos architektu. Jis buvo garsus XIX a. vidurio Lietuvos romantizmo architektūros atstovas. Pagal jo projektus mūsų krašte pastatyti Baisogalos ir Astravo dvaro rūmai, Biržų bažnyčia. Ar pagal Tomo Tišeckio projektą buvo pastatyta ir Panevėžio bajorų mokykla, reikia dar paieškoti tai patvirtinančių duomenų.
Dvi versijos
Apie bajorų mokyklos pastato likimą, tiek ir jo vietą detalesnių žinių nebuvo. Iš pradžių buvo manoma, kad jis stovėjo naujų mokytojų seminarijos rūmų vietoje. Tai būtų dabartinis Panevėžio kolegijos IV korpusas (Klaipėdos g. 3). Bet, ar bajorų mokyklos pastatas buvo nugriautas, gerai nebuvo išsiaiškinta.
Tai sudarė prielaidą atsirasti kitai pastarąjį dešimtmetį išpopuliarėjusiai nuomonei – kad 1840 metais bajorų mokyklai statytas pastatas išlikęs ir tai yra kolegijos III korpusas (Klaipėdos g. 1). Nurodoma, kad, 1872 metais jame įsikūrusiai mokytojų seminarijai 1888-aisiais išsikėlus į naujus rūmus, senasis bajorų mokyklos pastatas buvo paverstas seminaristų bendrabučiu.
Toks aiškinimas, kad kolegijos III korpusas yra bajorų mokyklos pastatas, kėlė nemažas abejones. Jam pagrįsti nebuvo pateikta jokių dokumentų. Greičiau tai buvo spėjimas, kurį šiandien jau reikėtų paneigti.
Panevėžio kolegijos lektorė Danguolė Plungytė ir bibliotekos vedėja Vilija Raubienė 2022 metais atliko kolegijos III korpuso istorinę-architektūrinę raidos analizę. Remdamosios prieinamais šaltiniais, jos nustatė, kad šio pastato pirminė paskirtis buvo seminaristų bendrabutis. Pastatytas jis buvo po to, kai 1872 metais čia darbą pradėjo mokytojų seminarija. Iš pradžių jis buvo dviaukštis, bet XIX a. pabaigoje dar buvo pristatytas trečias aukštas.
Tapo aišku, kad pastarojo meto spaudoje ir literatūroje įsigalėję tvirtinimai – kolegijos III korpusas pastatytas 1840 metais ir jame buvo bajorų mokykla, yra neteisingi. Atliktas šio korpuso tyrimas paskelbtas kolegijos anglų kalba leidžiamame leidinyje „Taikomieji tyrimai studijose ir praktikoje“ (2022, Nr. 18).
Tai, kad apie kolegijos III korpusą paplitusi nuomonė yra klaidinga, oficialiai niekur nebuvo pranešta. Reikėjo dokumentais dar pagrįsti pirminę versiją – kad bajorų mokyklos pastatas neišlikęs ir jo vietą mena kolegijos IV korpusas. Šiemet šie dokumentai pagaliau buvo surasti.
Lietuvos valstybės istorijos archyve aptikta 1886–1888 metų susirašinėjimo byla apie naujų Panevėžio mokytojų seminarijos rūmų statybą. Iš jos dokumentų gerai matyti, kad senasis bajorų mokyklos pastatas buvo nugriautas. Jo rūsiai sutvirtinti ir čia pastatyti nauji seminarijos rūmai.
Abejonių, kad bajorų mokykla stovėjo naujų mokytojų seminarijos rūmų vietoje ir dabar ją mena dabartinis Panevėžio kolegijos IV korpusas, neliko jokių.
Dar apie bajorų mokyklos pastato reikšmę
Po 1831 metų sukilimo uždarytos vienuolių pijorų kolegijos Panevėžys liko be vidurinės mokyklos. Vėliau dėka vietos bajorų rūpesčio ji buvo atkurta. Bet carinė valdžia įsteigtą naują apskrities 5 klasių bajorų mokyklą, nesant jai tinkamų patalpų, atidarė Troškūnuose. Kad ją atkelti į Panevėžį, šiai mokyklai čia reikėjo pastatyti pastatą.
Pagrindinis šios idėjos iniciatorius ir vykdytojas buvo apskrities bajorų maršalka Kletas Burba. Jis, sudaręs mokyklos statybos komitetą, išsirūpino skypą, užsakė projektą ir, surinkęs lėšas, pastatą šiai mokyklai pastatė. Kletas Burba už šiuos nuopelnus Panevėžio bajorų mokyklos buvo paskelbtas garbės seniūnu.
Šiandien dar galima pasakyti, kad anuomet Vienuolyno, vėliau Vladimiro, dabar Klaipėdos gatvėje stovėjęs dviaukštis mūrinis bajorų mokyklos pastatas buvo pirmasis specialiai mokyklai pastatytas Panevėžyje. Jis to meto Panevėžio urbanistinį vaizdą ne tik papuošė, bet jau ir žymėjo naują etapą Panevėžio švietimo infrastruktūroje.
Šiame pastate bajorų mokykla veikė 1840–1858 metais. Paskui ji buvo perorganizuota į gimnaziją. Po 1863 metų sukilimo uždaryta. Po jos uždarymo čia įsikūrė apskrities dviklasė ir parapinė mokyklos. 1872 metais šiame pastate buvo atidaryta mokytojų seminarija. 1887 metais jai statant naujus rūmus, buvęs bajorų mokyklos pastatas nugriautas.
Taigi, 1840 metais bajorų mokyklai pastatytas pastatas laikui bėgant tapo kitų mokymo įstaigų veiklos vieta, stiprino Panevėžio, kaip švietimo centro, tapatybę.
Leonas Kaziukonis
