Oivija Baleišytė Tokijo žaidynėse užėmė 17-ąją vietą

Paskutinė  iš Lietuvos sportininkų Tokijo žaidynėse startavusi dviratininkė Olivija Baleišytė galutinėje daugiakovės (omniumo) įskaitoje užėmė 17-ąją vietą. Po savo olimpinio debiuto panevėžietė atsidūrė gydytojų rankose – jie tvarstė žaizdas, atsiradusias po griūties pirmoje rungtyje – 7,5 km skrečo lenktynėse

Įveikus 24 iš 30 ratų lietuvė ir dar dvi dviratininkės pateko į griūtį ir nebetęsė lenktynių. Kitame rate griūtis sustabdė dar keletą sportininkių. Visoms rungties nebaigusioms olimpietėms įskaityta po 16 taškų.

„Odos truputį netekau, kelios olimpinio treko atplaišos įsmigo ir kaklas patemptas”, – po finišo griūties padarinius įvardijo O.Baleišytė.

7,5 km reikėjo įveikti ir antroje rungtyje – tempo lenktynėse. Čia po pirmų penkių ratų kiekvieno likusio rato laimėtoja gavo po tašką, aplenkusi varžoves ratu pelnė 20 taškų, o aplenkta ratu prarado 20 taškų.

O.Baleišytė bei dar dvi sportininkės buvo aplenktos dviem ratais ir gavo minus 40 taškų. Šioje rungtyje Lietuvos sportininkė užėmė 17-ąją vietą.

Į 14-ąją bendrosios įskaitos vietą lietuvė pakilo po sėkmingai jai susiklosčiusių atkrintamųjų lenktynių, kuriose kas antrame rate iškrisdavo paskutinė važiuojanti atletė. O.Baleišytė užėmė 6-ąją vietą ir pelnė 30 taškų.

Paskutinė rungtis – lenktynės dėl taškų. Jų distancija – 20 km (80 ratų). Kas dešimt ratų keturioms greičiausioms dviratininkėms išdalinami taškai (5, 3, 2 ir 1). Finaliniame sprinte kovojama dėl dvigubų taškų.

Šiose lenktynėse griuvo kelios dviratininkės, o ratu aplenkta O.Baleišytė gavo 20 taškų baudą, rungtyje liko 17-ta, tokia pati pozicija jai atiteko ir galutinėje įskaitoje (34 taškai).

Omniumo olimpine čempione tapo amerikietė Jennifer Valente (124 taškai). Sidabrą iškovojo japonė Yumi Kajihara (110), bronzą – olandė Kirsten Wild (108).

„Atvažiavau į nežinomybę. Visos konkurentės yra pasiekusios geriausią sportinę formą per pastaruosius penkerius metus, o aš – tikrai ne. Skaudu tai žinoti, bet, žvelgiant į ateitį, aš žinau, kad ši patirtis suteiks man labai daug ruošiantis 2024 m. Paryžiaus olimpinėms žaidynėms“, – lenktynių išvakarėse LTOK.lt sakė 22 metų dviratininkė. Ji Idzu treke spėjo pasitreniruoti vos du kartus.

Tarptautinės dviračių sporto sąjungos kvietimas priimti likusią kvotą ir vykti į Japoniją Lietuvos tautinį olimpinį komitetą (LTOK) pasiekė rugpjūčio 1 d.

„Mūsų žiniomis, vienas iš kelialapį turėjusių nacionalinių olimpinių komitetų vietos atsisakė, todėl ji buvo pasiūlyta pirmai už brūkšnio likusiai Lietuvai. Situacija – labai panaši į tą, su kuria susidūrėme dėl vyrų porinės keturvietės valties. Laiko labai mažai, o procedūra sudėtinga: turėjome aktyvuoti akreditaciją, gauti leidimą jai įvažiuoti į šalį, o pati sportininkė turėjo spėti atlikti du COVID-19 testus. Laimė, viskas sklandžiai pavyko“, – sakė LTOK Olimpinio sporto direkcijos vadovas Einius Petkus.

– Olivija, kaip vertinate olimpinį debiutą?

Sunku vertinti, nes vos atvykusi galvojau, kad svarbiausia finišuoti, po to – nebūti paskutinei ir aplenkti bent vieną dalyvę. O kai likus vienai rungčiai rikiavausi keturiolikta, jau tada pradėjau galvoti apie rimtesnę kovą. Gaila, kad nukritau į 17-ąją vietą. Labai norėjosi išlikti bent 16-tuke.  Bet negaliu savęs teisti, nes apetitas auga bevalgant. Todėl mintys dvejopos. Šiek tiek save graužiu.

– Itin sėkmingos jums buvo atkrintamosios lenktynės. Ar taip ir planavote?

– Man labai padėjo ir šioje rungtyje ir gal net visose varžybose, kad žinojau, jog esu nepasiruošusi ir važiavau taip, kaip galiu. Nedariau sau psichologinio spaudimo. O eliminavimas yra mano mėgstamiausia rungtis. Dažnai man joje gerai sekasi. Labai smagu, kad nuo šių metų ji kaip atskira rungtis įtraukiama  į pasaulio čempionato programą. Tai teikia daug vilčių.

– Ar spėjote pajusti olimpinę dvasią?

– Manau, kad iš visų dalyvių atvažiavau paskutinė, vos ne tiesiai į startą. Mažokai buvo olimpinės dvasios, nes gyvenome ne pagrindiniame kaimelyje, o netoli treko. Gal tai man kažkiek ir padėjo, nes buvo mažiau streso. Nes ir taip valgykloje valgyti olimpiniais čempionais yra kažkas tokio. O jei matytum visų sporto šakų ryškiausias žvaigždes, gal būtų dar sunkiau.

– Kas toliau laukia šiemet?

– Iš Japonijos skrisiu ne į Lietuvą, o į Italiją, Milaną. Iš ten važiuosiu į aukštikalnes – Livinją. Ten su savo plento komandos „Aromitalia-Basso Bikes-Vaiano“ drauge Inga Češuliene 19 dienų dalyvausime treniruočių stovykloje. Tada startuosime su šiuo klubu varžybose. Po to laukia plento Europos čempionatas, jei gausime jame pakankamai vietų. O dar vėliau vyks Europos ir pasaulio treko čempionatai.