Vasarą daugiau laiko praleidžiame lauke, keliaujame, sportuojame ir aktyviai leidžiame laiką saulėje. Dėl šiltesnio oro organizmas sunaudoja daugiau energijos, netenka daugiau skysčių ir mineralų, kurie būtini normaliai jo veiklai. Todėl vien išgerti daugiau vandens ne visada pakanka – svarbu žinoti, kokius skysčius ir kada rinktis.
„Vasarą organizmui ypač svarbūs kalis, magnis, natris, taip pat A, C, E ir B grupės vitaminai. Jie padeda palaikyti energiją, stiprina imunitetą, saugo odą nuo saulės poveikio, palaiko skysčių balansą ir mažina nuovargį. Šių medžiagų galima gauti su maistu ir gėrimais, tačiau svarbu ne tik ką valgome, bet ir kada jas vartojame“, – sako šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Dovilė Čiūdarienė.
Drėkina ne tik vanduo
Karštomis dienomis svarbiausia saugotis perkaitimo ir dehidratacijos, tačiau vanduo nėra vienintelis hidratacijos šaltinis.
„Per karščius paprastas filtruotas vanduo gali dar labiau išplauti mineralus. Be to, moksliniai tyrimai, pavyzdžiui, Škotijos Šv. Andriaus universiteto hidratacijos indeksas, rodo, kad gėrimai, turintys šiek tiek baltymų, riebalų, amino rūgščių ar natūralių cukrų, organizme išlieka ilgiau nei paprastas vanduo“, – sako gyd. D. Čiūdarienė.
Pasak gydytojos, skysčių atsargas organizme galima papildyti ne tik geriant vandenį, bet ir valgant daug vandens turinčių daržovių ar vaisių, tarp tokių – agurkai, pomidorai, cukinijos, salierai, arbūzai ir braškės. Drėkina ir sriubos bei liesi sultiniai, padedantys atkurti su prakaitu prarastą natrį.
Gydytoja taip pat rekomenduoja po gausesnio prakaitavimo rinktis vartoti kokosų vandenį, žolelių arbatas ar elektrolitų ir rehidratacijos gėrimus.
Anot Mariaus Gudausko, didžiausios Lietuvoje sulčių, nektarų ir vaisių gėrimų gamintojos „Eckes-Granini Baltic“ vadovo, žmonės ieško ne tik padedančių atsigaivinti ar numalšinti troškulį, bet ir papildomą naudą organizmui suteikiančių gėrimų.
„Funkcinius gėrimus renkasi tiek sportuojantys ar aktyviai laisvalaikį leidžiantys žmonės, tiek ir norintys palaikyti gerą savijautą bei energijos lygį. Pavyzdžiui, funkcinis gėrimas „hohes C Vitamin Water“ yra papildytas vitaminais ir elektrolitais. Apskritai, tokie gėrimai yra saldinami natūraliomis vaisių sultimis, todėl pasižymi maloniu skoniu, bet padeda išvengti pridėtinio cukraus“, – sako M. Gudauskas.
Gydytoja D. Čiūdarienė primena, kad įprasta rekomendacija per dieną išgerti 1,5–2 litrus vandens galioja tik tuomet, kai oro temperatūra neviršija 20 °C.
„Šiltą dieną (21–29 °C) reikėtų išgerti apie 2–2,5 litro skysčių, karštą dieną (30–35 °C) – ne mažiau kaip 3 litrus, o esant ekstremaliam karščiui (virš 35 °C) – 3,5–4,5 litro. Dirbant fizinį darbą ar aktyviai sportuojant poreikis padidėja dar 0,5–1 litru už kiekvieną aktyvią valandą“, – sako gydytoja.Pastebėjus dehidratacijos požymius – patamsėjusį šlapimą, silpnumą, vangumą, galvos skausmą ar nepaaiškinamą karščiavimą – nereikėtų vienu kartu išgerti didelio kiekio vandens. Geriau gurkšnoti po 100–150 ml kas 15–20 minučių. Šviesiai geltonas ar skaidrus šlapimas rodo, kad organizmui skysčių pakanka.
Gydytoja taip pat pataria vengti „ledinio“ vandens – labai šaltas vanduo gali sudirginti gerklę ar sukelti skrandžio spazmus, todėl geriausia rinktis kambario temperatūros arba vėsų gėrimą.
Kada geriausia vartoti vitaminus?
Kad vitaminai ir mineralai būtų kuo geriau įsisavinami, svarbu juos vartoti tinkamu metu.
Pasak gyd. D. Čiūdarienės, C ir B grupės vitaminus geriausia vartoti ryte. B grupės vitaminai suteikia energijos, todėl vakare gali trikdyti miegą. Kalį rekomenduojama vartoti ryte arba per pietus po valgio.
Riebaluose tirpūs A ir E vitaminai geriausiai įsisavinami su riebiu maistu, todėl juos verta vartoti per didžiausią dienos valgį – pietus arba vakarienę. Šių vitaminų gausu morkose, saldžiosiose bulvėse, žalialapėse daržovėse, riešutuose, sėklose ir augaliniuose aliejuose.
Magnį gydytoja rekomenduoja vartoti vakare, prieš miegą, su maistu. Jo yra špinatuose, riešutuose, moliūgų sėklose ir juodajame šokolade, todėl šie produktai gali tapti ir naudingu vakaro užkandžiu.
