Apie savo patirtį keliaujant po pasaulį dalinasi panevėžietis Paulius Bareišis.
Papasakok apie save
Esu kilęs iš Panevėžio. Turiu brolį ir sesę, kurie gerokai vyresni už mane, tad jau esu dėdė. Panevėžyje mokiausi net trijose mokyklose – Panevėžio pradinėje mokykloje, po to “Vyturio” progimnazijoje, kurioje buvau mokyklos mokinių prezidentas ir mokslus baigiau Kazimiero Paltaroko gimnazijoje.
Kuo norėjau būti užaugęs niekada tiksliai nežinojau, bet iki pat mokyklos baigimo mane traukė automobiliai. Tačiau šeima ir visi aplinkiniai sakydavo, kad turėčiau dirbti su žmonėmis. Kiti dar siūlė stengtis įsisukti į televiziją.
Baigęs mokslus įstojau į Vilniaus technologijų ir dizaino kolegiją elektros ir automatikos inžineriją. Šią sritį pasirinkau pats, su niekuo nepasitaręs. Aš norėjau konkrečių mokslų, kad įgyti specialybę. Maniau, kad čia galėsiu daug išmokti ir įgijęs specialybę užsidirbti pinigų. Pasikartosiu, kad niekada gyvenime tiksliai nežinojau, kuo norėčiau būti ir iki šiol dar nežinau.
Kada pradėjai keliauti?
Įstojęs pamačiau ir supratau, koks yra tas studentiškas gyvenimas. Jis susideda iš keleto dalykų. Pirma – bemiegės naktys ir draugai, kurių daugiausia būna pirmaisiais „studentavimo“ metais. Antra – taupumas. Kai pradedi suprasti, jog maistas ir visa kita tikrai kainuoja, todėl esi priverstas skaičiuoti ir planuoti savo biudžetą. Ir trečia – įvairios galimybės ir lengvatos.
Nepaisant to, kad studento pažymėjimas leidžia taupyti keliaujant, dar būdamas studentu gali patekti ir į įvairiausias studentų programas, tokias kaip Erasmus, Work and Travel, Southwestern Advantage ir kt. Kadangi buvau smalsus, norėjau pabandyti dalyvauti visur.
Pirmas žingsnis buvo projektas Erasmus+. 2022 metų pavasarį turėjau galimybę atlikti dviejų mėnesių praktiką Prancūzijoje. Prieš išvykdamas jau sužinojau, kad patekau ir į Southwestern Advantage programą, tad balandžio 17 d. grįžęs į Lietuvą, vėl pradėjau krautis lagaminus dar vienai naujai ir gyvenimą keičiančiai patirčiai. Ši programa studentams suteikia galimybę vasaros metu išvykti dirbti ir pakeliauti po Jungtines Amerikos Valstijas.
Koks tas gyvenimas Amerikoje?
Amerikoje turėjau vieną darbą – pardavinėjau edukacines knygas. Šis knygų pardavinėjimas Amerikoje man buvo daug paprastesnis darbas nei tikėjausi. Esu dirbęs padavėju restorane bei greito maisto restorano, tad žinau, kas yra sunkus fizinis darbas. O čia tereikėjo išmokti tekstą, kurį turėjau kartoti ir vaikščioti po namus nuo durų iki durų ieškant namuose esančios šeimos.
Didžiausias iššūkis buvo atsakymas „NE“. Kadangi norėjau būti geriausias iš visų, tad stengiausi dirbti po 12 – 13 valandų per dieną, kad sutikčiau kuo daugiau šeimų kurios man pasakys “TAIP”.
Daugelis mano bendraamžių sakė, kad neapsimoka daug dirbti, bet aš manau, kad tik daug dirbdamas gali gyvenime kažko pasiekti. Tad ir norėjau patirti, ką reiškia dirbti daugiau nei kiti. O tuo labiau, kai tau dar tik 21 metai. Tikėjau ir tikiu, kad norint išsiskirti iš minios, neprivalai būti talentingu. Visko pasiekti galima ir sunkiu darbu.
Ar nenusibodo dirbti?
Vasarai įpusėjus išmokau nekreipti dėmesio į ilgas darbo valandas ir į užtrenktas duris, todėl darbas darėsi vis lengvesnis ir smagesnis. Atkreipiau dėmesį į daromas smulkias klaidas, tokias kaip kūno kalba, šypsenos palaikymas ir t.t. Praktiškai išmokau daug ir įvairių pardavimo subtilybių. Taip pat supratau, kad kaip ir Lietuvoje taip ir Amerikoje žmonės yra linkę tau padėti, tereikia nebijoti paprašyti. Jeigu labai išalkdavau ir nebeturėdavau jokių užkandžių, paprašydavau ir visada gaudavau.
Būna, kad kartais išsitepi marškinėlius. Grįždamas namo persirengti sugaišiu valandą laiko, todėl paprašydavau žmonių, kuriuos lankydavau ir netikėtai juos gaudavau. Kai kaskart pamatydavau šeimos tėtį vairuojant kokį nors įspūdingą automobilį, visuomet paprašydavau mane pavežti. O kartą man pačiam pasiūlė pavairuoti sportinį „Porsche“.
Kokios patirties įgijai JAV?
Visa vasara Amerikoje buvo pilna netikėtumų, įvairių nuotykių, džiaugsmo, laimės, daug prakaito, na… ir truputis ašarų. Po sunkaus vasaros darbo su visa čia atvykusia komanda, kuri man tapo kaip šeima, pasileidome į kelionę per Ameriką. Tad į Lietuvą grįžau ne tik turėdamas daugiau pinigų, bet ir keletą naujų draugų.
Ta vasara pakeitė mano gyvenimą. Išmokau labai daug įvairių dalykų, kurių net nemaniau, kad pravartu mokėti. Be to įgijau daugiau pasitikėjimo savimi, išmokau bendrauti su įvairaus charakterio ir tipo žmonėmis bei užsidirbau daugiau pinigų nei tikėjausi. Ši patirtis leido suvokti, kad neprivalau apsiriboti inžinerine sritimi ir kad galiu būti daugiau, nei vienos srities specialistas.
Kokį patarimą gali duoti iš savo patirties?
Jeigu kas paprašytų mano patarimo, duočiau jam tik vieną – nebijokite išlipti iš komforto zonos. Man tik 22 metai, bet kelionės po pasaulį leido suprasti, kad esu didelis Lietuvos patriotas.
Aš stengiuosi rizikuoti ir pamatyti pasaulį savo akimis, o ne pažinti jį per kitų istorijas, nuotraukas ar vaizdo įrašus socialiniuose tinkluose.
Ačiū už pokalbį ir linkiu sėkmės.
