P. Urbšys apskundė STT atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo generalinio prokuroro posto išsipirkimo

Seimo narys Povilas Urbšys 2015 m. lapkričio 26 d. Generalinei prokuratūrai apskundė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

2015 m. lapkričio 5 d. Seimo narys kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl didelę visuomeninę reikšmę turinčio įvykio – iš kandidatės į Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas E. Dambrauskienės buvo reikalaujamo kyšio, teigiant, kad šias pareigas reikia išsipirkti.

Seimo nario pareiškime nurodytus faktus ištirti buvo pavesta prokurorui Gintarui Jasaičiui. Jis atliko pirminius procesinius veiksmus. Buvo apklausta liudytoja E. Dambrauskienė, kuri nepaneigė tokio reikalavimo išsipirkti generalinio prokuroro pareigas buvimą. Ji nurodė, kad dėl šios viešai pasirodžiusios informacijos galėtų būti apklausta tik specialiąja liudytoja ir turėtų teisę atsisakyti duoti parodymus prieš save. Medžiaga nepagrįstai iš prokuroro G. Jasaičio buvo paimta ir tolesniam tyrimui perduota į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą.

Tiriant pareiškimą, STT – ikiteisminio tyrimo institucija – apklausė tik Seimo narį bei E. Dambrauskienę ir tuo apsiribojo. Nebuvo išreikalauta iš prezidentūros pažyma, kurią pagarsino Lietuvos Respublikos Prezidentė, neapklausti Seimo nariai, kurie buvo pasitarimo metu, neapklausta ir pati Prezidentė. Nepagrįstai priimtas E. Dambrauskienės atsisakymas duoti parodymus apie kitų asmenų padarytus nusikaltimus. E. Dambrauskienei „specialaus liudytojo“ statusas galėjo būti suteiktas tik tuomet, jeigu ji tyčia pati išsigalvojo tariamą „pareigų išsipirkimą“ ir tuo suklaidino kitus. Tiek E. Dambrauskienė, kaip teisėja, tiek D. Grybauskaitė, kaip Lietuvos Respublikos Prezidentė, yra davusios priesaiką Lietuvos valstybei ir negali jos sulaužyti. Jos turi pareigą pranešti apie padarytą nusikaltimą. Priešingai, abiems šioms Lietuvos valstybės pareigūnėms gali būti pareikštas nepasitikėjimas. Tai nėra eilinis įvykis, o valstybės vadovės informacija Seimo nariams, visuomenei apie gilias korupcijos šaknis valstybėje, kurios sietinos su Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigų paskyrimu, negali likti neįvertinta.

STT pareigūnui buvo pateiktas informacijos turinys, nurodytas šaltinis, nurodytas asmenų ratas, kuris pateikė informaciją ir asmenų ratas, kuris tai girdėjo. Nesunku išsiaiškinti ir tai, kas iš kandidatės į Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas reikalavo kyšio pareigų išsipirkimo pagrindu. Negalima šių duomenų įvardinti, kad jie aiškiai neteisingi ar kad juose nėra nusikaltimo požymių. Tyrėja nepagrįstai nepatikėjo Lietuvos Respublikos Prezidentės išsakyta informacija apie siūlymą išsipirkti pareigas ir tokią informaciją įvertino, kaip nepatikimą. Tyrėja remiasi teismų praktika, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Manau, kad Lietuvos valstybės pirmo asmens pateikta informacija negalėtų būti laikoma prielaidomis arba gandais. STT netinkamai vertindama turimą informaciją, neatlikusi pareiškime nurodytų duomenų pilno patikrinimo padarė esminę klaidą, reikalaudama, kad pareiškėjas pateiktų visus įrodymus dėl galimo kyšio reikalavimo ir prekyba poveikiu.

Seimo narys P. Urbšys mano, kad, esant pakankamai medžiagos apie reikalavimą išsipirkti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas, priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.