Pabaiskas Žolinę šventė tris dienas

Pabaisko bendruomenė, įgyvendindama Etnografinių regionų metams skirtą projektą „Žolinė Pabaiske – tradicija, etnokultūra ir gyvoji pamoka“, vietos gyventojus ir svečius pakvietė į gražią bendrystės šventę. Net tris dienas, nuo penktadienio iki sekmadienio, Pabaiske organizuoti keli renginiai.

Tarsi įžanga į Žolinę tapo penktadienio pavakarę Pabaisko švč. Trejybės bažnyčioje atidaryta tautodailininko Valento Butkaus drožybos darbų paroda „Sugrįžau į Pabaiską“. Joje pristatyta beveik pusšimtis drožėjo, pernai pelniusio Liongino Šepkos premiją, 2013-iais apdovanoto „Aukso vainiku“, įvertinto kitais svariais apdovanojimais, ukmergiškio darbų.

Taip pat tądien pašventinta tautodailininko V. Butkaus Pabaiskui dovanota skulptūra „Žolinė“. Ji pastatyta pačiame miestelio centre, prie seniūnijos pastato, ir pasitinka kiekvieną, atvykusį į istorine praeitimi garsų Pabaiską.

Šeštadienį Pabaisko bažnyčioje vyko tradiciniai Žolinės – Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo atlaidai. Sekmadienį Pabaisko parapiją aplankė naujasis Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas. Beje, Pabaiskas tapo pirmąja Ukmergės dekanato parapija, kurią aplankė neseniai pareigas einantis arkivyskupas L. Virbalas. Iškilmingai pabaiskiečių sutiktas ganytojas išklausė parapijos klebono Rimanto Laniausko penkerių metų veiklos ataskaitą, po to aukojo šv. Mišias, pasakė pamokslą. Po Mišių arkivyskupas susitiko ir bendravo su parapijos tikinčiaisiais, apžiūrėjo V. Butkaus darbų parodą, užsuko pas kalvį Andrių Janulį.

Sekmadienį į atlaidus susirinkusiems pabaiskiečiams taip pat pristatytas projektas „Žolinė Pabaiske – tradicija, etnokultūra ir gyvoji pamoka“. Kaip pasakojo šio projekto vadovė Gina Pažiūrienė, miestelyje vykstantys Žolinės atlaidai tarsi atkartoja taip gerai Lietuvoje pažįstamą scenarijų, bet kartu pasižymi tik Pabaiskui būdingu ir savitu spalvingumu.

„Pabaisko Žolinė turi savus žolynus ir savus papročius, savas dainas ir savus vasaros darbus, kuriuos iki Žolinės reikia pabaigti. O kur dar susitikimai ir tarmiška šneka šventoriuje… Šiuo projektu norime įtvirtinti tai, kas per daugelį metų jau susiformavo kaip Pabaisko krašto Žolinių tradicijos ir parodyti tai augančiai kartai, kraštiečiams ir svečiams, kurie gausiai susirenka bažnyčios šventoriuje. Taip pat norime įprasminti pasiruošimą Žolinei – susipažinti su Pabaisko apylinkėse augančiais žolynais, jų savybėmis ir galiomis, kaimo kryžių puošimu“, – pasakojo projekto vadovė.

Vyresniųjų pabaiskiečių atmintyje išlikę, kad prieš Žolinę moterys pindavo iš ąžuolo lapų aštuonis vainikus ir jais dabindavo bažnyčią. Ši senoji tradicija, į talką pasikvietus ilgametę bažnyčios prižiūrėtoją Ekateriną Klimaševskają, šiemet buvo atgaivinta. Tiesa, nuspręsta pinti ne aštuonis vainikus, bet vieną, tačiau jis gražiai papuošė bažnytėlę ir nudžiugino susirinkusiuosius į atlaidus.

Pasak projekto vadovės, neatsiejama šios šventės dalis – liaudies dainos, šokiai ir žaidimai: „Dėkodami motinai Žemei už dosnumą, kvietėme pasilinksminti su Aukštaitijos regiono etnografiniu ansambliu. Mus aplankė ir lauko scenoje prie tvenkinio padėkos koncertą surengė Sližių kaimo bendruomenės etnografinis ansamblis „Siemanys“, vadovaujamas Stasės Novikienės“.

Taip pat ruošiantis Žolinei pabaiskiečiams organizuotas praktinis seminaras-paskaita „Pažink ir surink žolynų puokštę Pabaisko pievose“. Jo metu pateikta medžiagos, kaip galima panaudoti žolynus ir vaistams, ir maistui.

„Nors miestelyje daugiau nei dešimt metų nėra kultūros darbuotojų, bet pabaiskiečiai neabejingi etninės kultūros puoselėjimui, papročiams, tarmei, tautosakai, kitai liaudies kūrybai. Džiugu, kad žmones domina šimtmečiais saugomos tradicijos, kad stengiamasi jas gaivinti ir perduoti ateinančioms kartoms“, – pastebėjo projekto vadovė.

Nuotraukoje: Arkivyskupą L. Virbalą pasitiko Ukmergės dekanas Vaidas Bartkus (dešinėje) ir parapijos klebonas R. Laniauskas (kairėje).

Loreta EŽERSKYTĖ