Pabėgėlių tema išprovokavo karštas diskusijas

Gyvename tarsi prie veikiančio ugnikalnio, kasdien baimindamiesi teroristų išpuolių, karo grėsmės, pabėgėlių antplūdžio. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vykusi diskusija „Pabėgėliai: mitai, fobijos ir realybė“ patvirtino, kokia aktuali visuomenei ir kokius karštus ginčus kelia ši tema.

Tarptautinei tolerancijos dienai skirta diskusija parodė, kad ne visada sugebame ramiai išklausyti ir priimti kito žmogaus nuomonę, kokia ji bebūtų, norime įteigti savo tiesas ir kartais išties pamirštame svarbiausias vertybes. Skirtinga gyvenimo patirtis, visuomeninis statusas, nuostatos ir dar daugybė svarbių akcentų sąlygoja skirtingus požiūrius. Tik išsakydami savo nuomones, debatuodami galime rasti kvintesenciją. Bibliotekos direktorės Rimos Maselytės nuomone, kuo daugiau bus tokių renginių, tuo geresnes diskusijų meno pamokas gausime ir tobulėsime šioje srityje.

Diskusijos iniciatorė – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, socialinių mokslų daktarė Sandra Jakštienė sakė, kad diskusiją paskatino dvi priežastys – tolerancijos dieną ir pastarojo meto pasaulio įvykiai. Susirinkusieji buvo pakviesti tylos minute pagerbti žuvusius Paryžiuje ir Ankaroje.

Diskusijos moderatorė – Panevėžio 5-osios gimnazijos Debatų klubo prezidentė Beatričė Vileišytė kalbėjo, kad labai svarbu, jog kaip tik po tokių skaudžių įvykių Prancūzijoje susirinkta bibliotekoje diskutuoti opiu pabėgėlių klausimu, kalbėti apie toleranciją kitų tautybių, rasių, tikybų žmonėms. Beatričė trumpai apžvelgė pastarųjų metų istoriją, šiandienos problemų ištakas ir dabartinę situaciją.

Vien iš Sirijos, bijodami dėl savo gyvybių, pasitraukė 4 milijonai pabėgėlių. Didžioji jų dalis apsigyveno Turkijoje, Libane, Jordanijoje. Karo pabėgėlių stovyklos perpildytos, trūksta elementarių higienos sąlygų. Didžiulis pabėgėlių srautas plūstelėjo į Europą ir sukėlė krizę, kurią dar labiau paaštrino teroristiniai išpuoliai. Ką mūsų miestui, valstybei, visai Europos Sąjungai reiškia pabėgėlių krizė, kokius išankstinius nusistatymus turi mūsų tautiečiai – apie tai buvo kviečiama diskutuoti šiame renginyje.

Pranešimas „Pabėgėliai – pasaulinis tvanas ar išsigelbėjimas?“, kurį skaitė KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto socialinių mokslų daktarė Jūratė Baltušnikienė, išprovokavo aštrias diskusijas. Aktualiausiomis temomis pranešimus rengianti J. Baltušnikienė teigia norinti mažinti fobijas, ugdyti laisvės, tolerancijos požiūrį.

Pranešėja sakė, kad ši tema ypatingai sudėtinga ir sunki, o demonizuotiems islamo fundamentalistams įvykužius teroro atakas Paryžiuje, reikia kalbėti jau ne tik apie pabėgėlių krizę, bet ir apie saugumo krizę Europoje. Pasak jos, dabar dar daugiau atsirado neigiamų nuostatų pabėgėlių atžvilgiu, nors daugumos žmonių žinios yra paviršutiniškos, be gilesnės analizės. Musulmonai sudaro 23 proc. pasaulio gyventojų. Džihadistai nesudaro net vieno procento. Nors tikslaus jų skaičiaus niekas negalėtų įvardinti, tačiau negalima visų musulmonų dažyti viena spalva.

J. Baltušnikienė ragino nepasiduoti teroristų kiršintojų provokacijoms, fobijoms, nacionalizmui ir rasizmui. „Jei mes pradėsime skleisti nacionalistinius ksenofobinius šūkius, musulmonų bendruomenė nesėdės sudėjusi rankų. Norime mes ar ne, bet vis tiek reikės ieškoti kažkokių kompromisų“, – teigė pranešėja, pateikusi daug statistikos iš įvairių tyrimų.

Vienas šių tyrimų – 70 proc. lietuvių nepakantūs emigrantams, bet 90 proc. pateisina lietuvių emigraciją. Europos visuomenės nuomonė labai susiskaldžiusi pabėgėlių klausimu. Neapykanta neleidžia blaiviai mąstyti. Argumentai, kodėl nereikėtų įsileisti pabėgėlių, nėra svarūs. Pasaulinė migracija yra kasdienis reiškinys. Pasaulyje ne savo noru yra perkeltų 60 milijonų asmenų, kurie gali vėliau ieškoti prieglobsčio kitose šalyse. Jungtinių Tautų duomenimis saugumo indeksas yra toks žemas kaip antrojo pasaulio karo metais.

Po pranešimo kilo diskusijos, kaip atskirti politinį pabėgėlį nuo ekonominio emigranto ir ar pastarieji nesidangsto pirmųjų vardu, kodėl šalis turi rūpintis pabėgėliais, kai negali užtikrinti normalių gyvenimo sąlygų savo piliečiams, kaip užtikrinti saugumą, kaip išspręsti skirtingo mentaliteto žmonių integracijos klausimą ir daugelis kitų.

Diskusijoje aktyviai dalyvavo LR Seimo nariai, Panevėžio miesto tarybos nariai, savivaldybės atstovai, 5-osios gimnazijos Debatų klubas, miesto bendruomenė.

„Pastarojo meto įvykiai užgožė ramias diskusijas. Tik racionaliose faktų, skaičių argumentų kalbose galime suprasti tikrąją padėtį“, – sakė Seimo narys Domas Petrulis.

Seimo narys Povilas Urbšys kalbėjo, kad pakvietę pabėgėlius į Lietuvą, turime užtikrinti jiems padorias gyvenimo sąlygas, todėl šis klausimas turi būti išspręstas labai atsakingai, nekeliant šalyje socialinės įtampos.

Tarybos narys Povilas Vadopolas ragino labai atsargiai žiūrėti į pabėgėlių problemą, nepamiršti saugumo, mentaliteto skirtumų, nedaryti neapgalvotų sprendimų.

Renginio metu Panevėžio vaikų dienos užimtumo centro jaunimas parodė romų kultūrinę programą, kurią parengė vadovaujami sesers Daivos Tumasonytės.

Renginio organizatoriai – Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka ir Panevėžio miesto savivaldybės administracija.

Virginijos Januševičienės tekstas

Virginijaus Benašo nuotr.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Sponsored video


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: