Pagalba Graikijai gali turėti rimtų pasekmių Lietuvai

Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Petro Narkevičiaus iniciatyva liepos 16 d. įvyko susitikimas su finansų ministru R.Šadžiumi. Susitikimo tema – Lietuvos pozicija ir įsipareigojimai dėl finansinės pagalbos Graikijai.

Ministras R.Šadžius pateikė informaciją apie Briuselyje vykusias derybas bei ES pagalbos Graikijai planus. Ministras išreiškė viltį, kad Lietuvos Vyriausybė pritars galimybei suteikti Graikijai finansinę paramą iš Europos Sąjungos stabilumo fondo, nors pripažino, kad Graikijos gelbėjimas – rizikingas projektas (Šiai dienai, dviems DP ministrams susilaikius, vyriausybės pritarimas gautas).

Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas „darbietis” P.Narkevičius apgailestavo, kad į tokią svarbią diskusiją nebuvo pakviestas BFK. Seime praktiškai nebuvo išsamiau diskutuota šiuo klausimu (išskyrus diskusijas Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetuose), nors kyla pagrįstų abejonių dėl Graikijos gelbėjimo plano – paramos teikimo iš ES Stabilizacijos fondo.

„Lietuva į Stabilizacijos fondą per penkerius metus turės sumokėti apie 230 milijonų eurų (šiuo metu jau sumokėta 65 mln.eurų), o tai nemenki mokesčių mokėtojų pinigai. Nors šiai dienai Lietuva nėra finansiškai prisidėjusi prie Graikijos problemos sprendimo, tačiau, kaip Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ir pilietis, turiu pagrįstų abejonių dėl sprendimo panaudoti naujus finansavimo šaltinius. Nuo 2010 m. jau du kartus buvo bandyta atgaivinti Graikijos ekonomiką teikiant finansinę paramą – bet nesėkmingai. Kyla natūralus klausimas – ar ir toliau Graikijai tokiu būdu padėsime kelti ekonomiką? Šiuo metu Graikijos skola yra apie 340 milijardų eurų ir grąžinti ją esant tokiai sudėtingai situacijai yra sunkiai tikėtina. Maža to, papildomai Graikijai reikės dar maždaug 82 – 86 milijardų eurų (yra tvirtinančių, kad apie 300 mlrd. Eur). Šiuo metu Graikijai padėti kol kas atsisako Jungtinė Karalystė, Danija, Švedija, Airija. Jei Stabilizacijos fondo investuoti pinigai neduos laukiamo rezultato, pasekmės gali būti blogos visiems, taip pat ir Lietuvai. Tarptautinis valiutos fondas aiškiai išdėstė savo nepalankią poziciją, ypač dėl dabartinių Graikijos skolų gražinimo terminų. Tokios pat nuomonės yra ir Vokietijos finansų ministras. – argumentavo P. Narkevičius. – Be abejonės, ES yra šalių blokas, kuris turi, esant reikalui, ateiti į pagalbą vieni kitiems kritinėse situacijose. Tačiau ar tuo keliu einame?”

P.Narkevičiaus teigimu, Seime turėtų vykti žymiai rimtesnė diskusija dėl svarbių, strateginių valstybei klausimų. Daugiau dėmesio šiems klausimams turi skirti ir Politinė taryba.

„Kadangi finansų ministras įgaliotas derėtis nuo mūsų Vyriausybės, manau, būtų logiška pasižiūrėti, kaip Graikija vykdo savo pažadus bent jau iki susitarimo pasirašymo (jį tarp Graikijos ir ES planuojama pasirašyti po mėnesio). Graikijai vykdant savo duotus pažadus, o Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) pažadėjus finansuoti, būtų galima galutinai išgryninti Lietuvos poziciją” – kalbėjo P.Narkevičius.

P.Narkevičius savo poziciją išsakė DP vadovybei, kuri inicijavo Politinės tarybos posėdį, Jo metu buvo pasikeista koalicijos partnerių nuomonėmis. Nors nuomonės išsiskyrė (DP nepritarė tokiam finansavimo būdui), Vyriausybė gavo pritarimą pradėti derybas Briuselyje dėl finansinės pagalbos Graikijai. Po mėnesio, finansų ministrui Politinėje taryboje pristačius derybų rezultatus, buvo sutarta šias diskusijas tęsti toliau.