VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės nuotr.

Pagerbti žuvę gydytojai

1940 m. sovietai okupavo Lietuvą. Okupaciją lydėjo liaudies priešų paieškos, areštai, trėmimai, nužudymai. Kraupus ir nepamirštamas įvykis Panevėžio miesto ir Panevėžio ligoninės istorijoje buvo keturių šios ligoninės medikų nužudymas 1941 m. birželio 26 d.

Prasidėjus karui įtarumo atmosfera buvo jaučiama ir ligoninėje, į kurią buvo vežami sužeistieji sovietų kariai, buvo gydomi sužeisti ir sergantys civiliai, ligoninės darbuotojai. Kalbėta, kad ligoninėje slaptai gydomi ir Lietuvos partizanai, kurių buvimą visaip bandė slėpti ligoninės darbuotojai. Pagal ligoninės direktoriaus sudarytą grafiką, medikai dirbdavo po 16 valandų , poilsiui buvo skiriamos tik 8 valandos. „O, kad greičiau kokia nors pabaiga…“, – darbo metu gailestingajai seselei Zinaidai Emilijai Kanis – Kanevičienei išsprūdo lemtingi žodžiai. Šie žodžiai pasiekė budėjusių raudonarmiečių ausis, jie tai suprato kaip priešišką mintį raudonųjų atžvilgiu ir nusprendė ją areštuoti. Ieškoma seselė tuo metu operacinėje talkino operuojantiems gydytojams Stanislovui Mačiuliui ir Antanui Gudoniui. Išsigandusi Z. E. Kanis – Kanevičienė išlipo pro operacinės langą ir pasislėpė ligoninės sode. Neradę seselės, sovietų kareiviai suėmė operacinėje dirbusius gydytojus bei ligoninės direktorių Juozą Žemgulį ir iškeltomis rankomis visus išsivarė į KGB būstinę. Tai sužinojusi seselė nuėjo aiškintis į KGB. Pasitraukus iš miesto raudonarmiečiams, panevėžiečiai KGB rūsyje rado enkavedistų žiauriai nužudytus gydytojus Juozą Žemgulį, Stanislovą Mačiulį, Antaną Gudonį ir gailestingąją seserį Zinaidą Emiliją Kanis – Kanevičienę. Tuo metu vokiečių kariuomenės mieste dar nebuvo. Sovietmečiu susidorojimo su gydytojais kaltę buvo stengiamasi suversti vokiečiams, kas kėlė didelį to meto įvykių liudininkų nustebimą ir pasipiktinimą.

1943 m. rugsėjo 23 d. ligoninės kieme buvo atidengtas skulptoriaus Bernardo Bučo sukurtas paminklas nužudytiems gydytojams, kurį pašventino vyskupas Kazimieras Paltarokas.

1944 m. vokiečiams pasitraukus ir užėjus antrajai sovietų okupacijai, buvo susirūpinta paminklo ligoninės kieme likimu. Baiminantis galimų represijų, pirmiausia buvo panaikinta ta užrašo dalis, kurioje buvo užrašyta, kas nužudė medikus, o pats paminklas apkaltas lentomis. Vėliau gydytojas J. Statkevičius, padedant ūkvedžiui ir vienam ligoniui, šį paminklą užkasė  praktiškai toje pačioje vietoje, kur jis ir stovėjo.

1988 m. Lietuvoje prasidėjo Atgimimo Sąjūdis. Panevėžio ligoninėje brendo mintis atstatyti paminklą 1941 m. birželio 26 d. enkavedistų nužudytiems gydytojams. Atsirado žmonių, žinojusių paminklo užkasimo vietą. 1988 m. spalio 14 d. paminklas iškilmingai buvo atkastas. Vėliau jį restauravo panevėžietis skulptorius Algimantas Vytėnas ir lapkričio 1 d. šis paminklas buvo iškilmingai atidengtas. Jį pašventino tuometinis Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros klebonas Juozapas Antanavičius. Ant paminklo esantis užrašas „Gelbėjo kitus, žuvo patys“ mums primena šiuos Panevėžyje dirbusius taurius gydytojus, kurie vykdė šventą pareigą – padėjo žmonėms.

„Kraupus sovietinio saugumo susidorojimas su jų kariams teikusiais pagalbą Panevėžio ligoninės medikais neblėsta ir neblės žmonių atmintyje – Hipokrato priesaikai ištikimų chirurgų Juozo Žemgulio, Stanislovo Mačiulio, Antano Gudonio, gailestingosios seselės Zinaidos Emilijos Kanis – Kanevičienės atminimą kasmet pagerbia Panevėžio ir šalies medicinos darbuotojų bendruomenė, visuomenė. Ši data yra reikšminga ir svarbi kiekvienam – šie tragiško likimo Panevėžio medikai ir šiandien yra pasišventimo mediko pašaukimui, pavyzdys. Panevėžio ligoninė daugiau niekada neturi tapti karo ligonine, o toks žiaurus elgesys su žmonėmis – niekada nepasikartoti. Šiais metais sukanka 81 – eri metai nuo šių tragiškų įvykių. Dėkoju visiems – dalyvaujantiems renginyje ir dėl įvairių priežasčių negalintiems kartu su mumis būti čia – ir užtikrinu Jus, kad Respublikinės Panevėžio ligoninės bendruomenė visada atmins šiuos garbius, išdidžius ir ištikimus Tėvynei ir Hipokrato priesaikai medikus“, – susirinkusiems kalbėjo Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas.

Enkavedistų nužudytų Panevėžio ligoninės medikų atmintis buvo pagerbta tylos minute, prie paminklo jiems bei Panevėžio provoslavų kapinėse, kur palaidota Z.E. Kanis – Kanevičienė, uždegtos žvakės, padėtos gėlės. Pagerbimo renginio metu Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios už nužudytus medikus Juozą Žemgulį, Stanislovą Mačiulį, Antaną Gudonį ir gailestingąją seserį Zinaidą Emilija Kanis – Kanevičienę.

VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės informacija


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: