PAJC darbas persikėlė į virtualią erdvę

Pandeminė situacija pakeitė įprastą gyvenimo ritmą. Karantinas, izoliacija, nerimas, nutrūkę ryšiai – tai ypač palietė įstaigas, kuriose pagrindinė paslauga — bendravimas ir žmogiškasis santykis. Panevėžio atviras jaunimo centras (PAJC) — vienas jų.

Ramygalos gatvėje įsikūręs jaunimo centras deklaruoja: jis yra atviras visiems. Įprastu metu čia kasdien laukiami jaunuoliai nuo 14 iki 29 metų. Anot jaunimo, centriuke, kaip jie švelniai vadina PAJC, galima saugiai jaustis, susitikti su bičiuliais, įgyti daugiau įgūdžių, ilsėtis, žaisti biliardą, tenisą, stalo žaidimus, savarankiškai repetuoti, kurti, organizuoti susirinkimus, sueigas, sulaukti pagalbos, esant sunkumams, būti naudingiems visuomenei, savanoriauti ir… tiesiog būti savimi. Karts nuo karto čia vyksta vieši renginiai – seminarai, konferencijos, pramoginiai bei kūrybiniai vakarai. Tačiau kasdienis gyvenimas centriuke dažniau primena ne įstaigą ugdymui ar saviveiklai, o įprastus jaukius namus, kur, geriant arbatą, tiesiog kalbamasi, aptariamos jaunuolių patirtys, sunkumai, džiaugsmai. Ir nors čia nevyksta būreliai ir popamokinės veiklos, bet jaunuoliai renkasi nuolatos ir gausiai. Natūralu, kad kyla klausimas: o kas juos ten traukia, jei nėra konkrečių veiklų ir pastovaus grafiko?  Atsakymas paprastas –  santykis, bendravimas tarpusavyje ir su darbuotojais.

PAJC koncepcija tokia ir yra — ugdyti ir lydėti jauną žmogų, pasitelkiant žmogiškuosius resursus — kompetentingus darbuotojus, kurie savo žinias taiko lanksčiai, jautriai, individualiai kiekvienam jaunuoliui, taip augindami jų emocinį intelektą bei svarbias kasdienes kompetencijas, tikėdami ir tikėdamiesi, kad ilgalaikėje perspektyvoje jaunuoliai įgis stipresnį emocinį stuburą, gebės adekvačiai reaguoti pasitaikius iššūkiams, sklandžiai įveiks vidinius ir išorinius konfliktus, stresines situacijas. Kvalifikuotas, atviras, empatiškas ir individualus darbuotojų bendravimas su jaunuoliais — esminis įrankis numatytiems tikslams pasiekti. Ypač tuomet, kai dirbama su jaunuoliais iš sunkumus patiriančių ar mažiau galimybių turinčių šeimų.

O kokie tie tikslai? — kartais tenka išgirsti. Saugus miestas, motyvuotas ir įgalintas jaunimas, sklandus bendravimas ir bendradarbiavimas tarp kartų ir nė vieno jaunimui skirto sprendimo, nepasitarus su jaunimu, – atsakome klausiantiems.

Paskelbus karantiną, atviras jaunimo centras privalėjo tapti uždaru — durys jaunimui užvertos iki tol, kol karantinas bus atšauktas. Tačiau darbas įstaigoje nenutrūko. Anot PAJC darbuotojų, šiuo metu „per daug įdėta darbo auginant santykį su jaunuoliais, kad galima būtų jį nutraukti tiesiog užrakinus centriuko duris“. Kaip ir kitose įstaigose, darbuotojų darbo vieta persikėlė iš įstaigos į namus, teko greitai persiorientuoti ir išmokti bendrauti dar išmaniau nei iki šiol, sukurti ir jaunimui pasiūlyti nuotolinių veiklų, plėsti kitokių, karantinui pritaikytų, interesų spektrą. PAJC vadovė Daiva Juodelienė sako: “Man svarbu, kad darbuotojai liktų dirbantys. Norisi, kad mes visi, kaip komanda, iš šio laikotarpio išpeštumėme naudos —  į savo darbo lauką integruotume daugiau dar neišbandytų skaitmeninių veiklų, kas šiandieniniams jaunuoliams nėra joks iššūkis. Tuo pačiu, ne tik įtrauktumėme jaunuolius į prasmingas nuotolines veiklas, bet ir primintumėme jiems apie saugumą internete, mokytumėme planuotis darbo laiką, skirti, kada internetas ir kompiuteris yra pamokoms, kada — pramogoms ir bendravimui.”. Beje, visos Lietuvos jaunimo darbuotojai taip pat rengia kassavaitinius nuotolinius susitikimus, kuriuose ne tik dalinasi patirtimis, bet jau svarsto apie virtualaus jaunimo centro idėją. O ji, anot PAJC vadovės, visiškai reali, nes viena iš centriuko funkcijų — jaunimo informavimas ir konsultavimas — šiuo sudėtingu laikotarpiu puikiausiai įmanoma ir internetu.

Jau dabar nuolat vyksta virtualūs PAJC darbuotojų susirinkimai, jų metu aptariami bendravimo su jaunimu būdai, pasidalijama patirtimis, mokomasi, keliamos kompetencijos.

PAJC jaunimo darbuotoja, mokytoja ir Panevėžio krašto skautų seniūnė Jurgita Kuprinskienė pritaria, jog šis metas — didžiulis iššūkis visiems. Ji pabrėžia, kad turime susitelkti ir mokytis dirbti bei bendrauti nuotoliniu būdu. Tiek Jurgita, tiek kiti PAJC darbuotojai su jaunimu kasdien bendrauja žinutėmis, dalinasi patiriamomis nuotaikomis, pastebėjimais. PAJC darbuotojams skambinama, kai prireikia pagalbos mokantis, rengiant pamokas. Kai kas darbuotojams nuolat siunčia vaizdo įrašus apie tai, kaip leidžia laiką karantino metu. Šie įrašai — puiki intencija domėtis, kaip jaunuoliui sekasi, kaip karantino metu laikosi jo artimieji, su kokiais sunkumais jie susiduria. Toks asmeninis dėmesys stiprina pasitikėjimą, palaiko sukurto santykio kokybę. Centriuko bendruomenė didžiuojasi, kad Jurgita savo aktyviu pavyzdžiu šiuo sunkiu metu ragina nepamiršti savanoriavimo iniciatyvų ir nuolat agituoja jaunimą prisiminti, kaip svarbu padėti savo artimui.

Centriuko “magicman” (taip darbuotoją Aurelijų Petrauską praminė savanoris iš Turkijos) — kaip visada demonstruoja vyrišką pavyzdį: kasdien važiuoja į “Maisto banką”, teikia pagalbą ir, jei būtina, vardan didesnio mūsų visų saugumo, pats išvežioja maisto davinius žmonėms į įvairias Panevėžio vietas. Su juo aktyviai bendrauja ir PAJC lankantys vaikinai — jie ne tik siunčia įvairius video pasakojimus apie tai ką veikia, bet ir siūlosi į pagalbą. Taip pat Aurelijaus iniciatyva centriuke vyksta darbai, kurie buvo suplanuoti anksčiau — pavasariškai tvarkomasi, kiemelyje pakabinti stogeliai, puoselėjamas daržas ir taip palaikoma viltis, kad karantinas amžinai nesitęs, o mes vėl grįšime augti kartu.

PAJC darbuotojos taip pat teikia individualias konsultacijas, nuolat bendrauja su aktyviausiais PAJC lankiusiais jaunuoliais, stebi, kaip jiems sekasi, siūlo veiklas bei drąsina priimti pagalbą — kai kurių šeimoms šiuo metu, sumažėjus pajamų, nemenku iššūkiu tapo soti vakarienė. Tuo pačiu vyksta intensyvus virtualios erdvės stebėjimas bei analizė — ieškoma patrauklių jaunimui projektų, kokybišką savarankišką užimtumą teikiančių veiklų, konkursų, mokymosi platformų, aktualių seminarų ir pan. Darbuotojams tenka ir patiems išbandyti, įvertinti naujas veiklas, įsitikinti jų saugumu ir tik tuomet siūlyti jaunimui.

Karolina Žukaitienė, daugiausiai laiko leidžianti su jaunimu virtualioje erdvėje, nuogastauja. Anot jos, svarbu užtikrinti, kad jaunuoliai gautų pakankamai informacijos, kaip saugiai ir tinkamai elgtis virtualioje erdvėje — juk šiuo metu čia jie praleidžia daugiausia laiko. Ji pabrėžia ir tai, kad labai svarbu stebėti, ką jaunuoliai apskritai veikia karantino metu — ar laikosi sveikatos specialistų rekomendacijų, ar nerizikuoja savo bei savo artimųjų sveikata.

PAJC dailės terapijos specialistė Vaida Virbalaitė jaunimui sukūrė atskirą platformą FB erdvėje “PAJC kūrybiniai iššūkiai su Vaida”. Kadangi įstaigoje kūrybinę veiklą, taikant dailės terapijos metodus, pamėgo daug jaunuolių, Vaida kasdien virtualioje grupėje skelbia kūrybinius iššūkius ir kviečia piešti bei reflektuoti pagal jos pasiūlytas temas. Smagu, kad į grupę jungiasi ne tik jaunimas, bet ir jų tėvai bei globėjai. Šioje grupėje aptariami sukurti darbai, individualiai kalbamasi apie galimas kūrinių reikšmes, simboliką, kuriančiųjų būsenas.

Tuo tarpu atviro darbo su jaunimu gatvėje darbuotojai susidūrė su dar didesniais iššūkiais. Kadangi rekomenduojama dirbti nuotoliniu būdu, darbinę energiją tenka nukreipti  kitur. Anot specialisto Vismanto Gaspariūno, šiuo metu veikla vyksta intensyvios savišvietos principu – šiuo metu jis renka aktualią informaciją konsultavimo paslaugoms teikti, dalyvauja nuotoliniuose lytiškumo mokymuose, bei daro darbo gatvėje Europos šalyse analizę, bando atrasti naujų įžvalgų savo darbo lauke. Specialistas Jurgis Grigaliūnas taip pat kalba apie laikiną persikvalifikavimą. Šiandien jis užsiima virtualių veiklų “medžiokle”, agituoja jaunimą jose dalyvauti, savanoriauja, talkina išvežiojant miesto gyventojams maistą.

Taigi, gyvenimas tęsiasi, tik šiek tiek kitaip. PAJC kolektyvas viliasi, ked net pats ilgiausias karantinas nesugadins santykių su centriuką pamėgusiais jaunuoliais, kad pavyks išsaugoti jau susiformavusias gražiais tradicijas, veiklas ir jas puoselėti bei tęsti.