Pajuosčio kareivinių pastatai

1922 metais kovo 7 dieną Pajuosčio dvaras perduotas žemės ūkio ir valstybės turto ministerijos žinion su kilnojamu ir nekilnojamu turtu. Bendras žemės plotas sudarė 269 dešimtines : ariamos 151, pievų113 ir 5 dešimtinės raistų. Buvęs dvarininkas A. Mieštavičius Lietuvoje jau negyveno. Ši vietovė buvo labai graži. Čia buvo Nevėžio ir Juostos upių santaka. Netoli buvo geležinkelio stotis. Vieta buvo lygi ir aukšta.Teritorijoje augo apie 70 įvairių rūšių medžių. Kariniams daliniams atiteko teritorija nuostabiame gamtos kampelyje.

1923 metais čia įsikūrė 4 pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulkas. Iš pradžių kareivinėms buvo pritaikyti senieji dvaro rūmai, bet jie buvo nepatogūs. Kareivinės, kaip buvo rašoma, buvo prastame stovyje ir daugiau priminė belaisvių stovyklą. Statybos darbus pradėjo patys kariai. Patys kariai pasistatė namus puskarininkams ir jų šeimoms. Seniau buvo pastatytos kareivinės 2 kuopoms.

1930 metais buvo nuspręsta statyti naujas kareivines. Jų statyba pagal planą turėjo kainuoti 1 milijoną 50 tūkst. litų. Projektą paruošė inžinierius Algirdas Šalkauskis. Planas parengtas 1930 metų pavasarį. Prie projektavimo prisidėjo inžinieriai Anatolijus Rozenbliumas, Laucevičius, technikas Počvaitis. Statybos darbus prižiūrėjo pats projekto autorius. Vėliau darbus prižiūrėjo inžinierius A. Kriščiukaitis. Prie projekto priežiūros dirbo ir pulkininkas leitenantas Slabšinskas. Jo kaip kariškio pastabos irgi buvo labai svarbios. Algirdas Šalkauskis buvo gimęs Šiauliuose 1903 metais spalio 7 dieną. Mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje. 1927 metais baigė aukštesniąją technikos mokyklą Drezdene. Jis projektavo Kauno Šančių bažnyčią, Šventosios uostą. A. Šalkauskis dirbo dailės dėstytoju Vytauto Didžiojo universitete Kaune. 1939 metais jis suprojektavo Lietuvos paviljoną pasaulinėje parodoje JAV.

Kareivinių statyba pradėta 1930 metų gegužės mėnesį. Kareivinių pamatai pašventinti 1930 metų gegužės 29 dieną. Statyba vyko intensyviai. Turėjo būti pastatytas 4 aukštų pastatas. Panevėžio spauda 1930 metų rugpūčio 20 dieną rašė, kad kareivinės jau baigiamos pastatyti.1930 metų spalio 9 dieną rašoma, kad jau dengiamas stogas. Lapkričio 26 dieną rašoma, kad statyba dar nebaigta. Kareivinėse įrengtas vandentekis ir centralinis šildymas. Dar beliko pastatyti karininkų ramovės pastatą. Jo statyba užtruko jau 1931 metais. 1931 metais buvo planuotas kareivinių iškilmingas atidarymas, bet jo buvo atsisakyta. Taip rašė ,,Panevėžio balsas“ 1931 metų spalio 11 dienos numeryje. 1931 metais visame pasaulyje jau siautė ekonominė krizė. Tuo metu buvo intensyviai remontuojama pulkui perduota koplyčia. Koplyčia buvo planuota, kad taps bažnyčia čia tarnaujantiems kariams ir karininkams.

Buvo pastatytos 4 aukštų 94 metrų ilgio kareivinės. Jos buvo skirtos gyventi 3 pėstininkų kuopoms ir vienai kulkosvaidininkų kuopai. Rūsyje buvo įrengta katilinė. Joje įrengtas centrinis šildymas. Kurui buvo naudojama anglis. Pastate buvo daug langų dėl to kareivinės buvo šviesios, karidoriai pakankamai platūs. Pirmame aukšte buvo virtuvė, kareivių valgykla, virtuvės sandėliai, puskarininkių valgykla, buitinės patalpos. Kareivių valgykla retkarčiais buvo kritikuojama, kad pastatyta per maža ir kareiviai turėjo valgyti 2 pamainomis. Likusiuose aukštuose buvo kareivių miegamieji ir klasės užsiėmimams. Kiekvienai kuopai buvo įrengtos prausyklos. Aprūpinti kariškius vandeniu buvo įrengtas vandentekis. Vanduo buvo gaunamas iš grežtinių šulinių. Buvo pastatyta vandentekio stotis. Kartais buvo kritikuojama, kad neįrengta gimnastikos ir fechtavimo salės, bet jos buvo planuotos įrengti atskirai. Pats projekto autorius 1944 metais buvo priverstas palikti Lietuvą ir nuo 1948 metų apsigyveno Kanadoje.

1932 metais statybos darbai buvo galutinai baigti. 1932 metais gegužės 29 dieną sekmadienį pašventintos naujos Pajuosčio kareivinės. Iškilmėse dalyvavo ir į Panevėžį atvykęs prezidentas A. Smetona. 4 dešimtmetyje Pajuostyje įsikūrė ir 1 pėstininkų divizijos štabas, aviacija ir kiti kariniai daliniai. Pajuostyje susikoncentravo vienas didžiausių Lietuvoje karinių junginių.

Pastačius kareivines Pajuostyje pagal panašų projektą įrengiamos kareivinės ir kituose miestuose, kur dislokuoti kariniai daliniai. Pajuosčio kareivinės buvo puikus pastatas čia dislokuotam kariniam daliniui. Pajuosčio kareivinės neišliko iki šių dienų.

Donatas Pilkauskas Panevėžio kraštotyros muziejus