Paminėta Ažagų-Eimuliškio kautynių 80-metis

Balandžio 5d. Ažagų-Eimuliškio kautynių 80-mečio minėjimas prasidėjo Berčiūnų Lietuvos Kankinių bažnyčioje. Šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas augziliaras Jonas Kauneckas ir kunigas Algirdas Dauknys. Vyskupas J. Kauneckas kalbėjo apie partizanų kovą, jų auką, jų tikėjimą ir viltis. Pabrėžė, kad Ažagų-Eimuliškio kautynės buvo vienos didžiausių kautynių mūsų šalyje.

Paskui vykta link Ažagų-Eimuliškio kautynių vietos miške. Pakeliui sustota Dragonių kaimo kapinaitėse, kur 1945 m. balandžio 2 d. broliškame kape buvo palaidota 21 nežinomas partizanas, žuvęs Ažagų–Eimuliškio mūšyje. Čia 1989 m. buvo pastatytas paminklas žuvusių Lietuvos partizanų atminimui. Čia padėtos gėlės, uždegtos žvakės, visi bendrai su kunigu Algirdu Daukniu meldėsi. Snigo, pūtė šaltas šiaurys, pasimeldę keliavo link miško, kur vyko mūšis.

Sustota pamiškėje, kur stovi tipiniai atminties ženklai, juose įrašyta žuvusiųjų vardai pavardės. Čia sugiedotas Lietuvos himnas, uždegtos žvakės. Pasisakymų buvo nedaug , nes per stiprų vėją nebuvo galima girdėti kalbančiųjų. Apie kautynes kalbėta Deglėnų bendruomenės namuose. Lietuvos partizanai buvo susibūrę Ažagų–Eimuliškio miškuose. Apie 350 partizanų įsirengė tris stovyklas. Kovo 27-osios rytą jas puolė apie 800 priešininkų – trys NKVD vidaus kariuomenės batalionai ir specialus dalinys. Atkaklios kautynės vyko visame miške. Jėgos buvo nelygios tiek ginklų atžvilgiu, tiek žmonių skaičiumi. Sutemus Lietuvos partizanai sugebėjo prasiveržti Pakruojo link.

Teigiama, jog mūšyje žuvo iki 80 Lietuvos partizanų, priešams atiteko daug ginklų bei dokumentų. Priešo nuostoliai neaiškūs, nes jie saviškius sužeistuosius bei nukautuosius susirinko ir išsivežė dviem mašinom.

Naktį vietiniai žmonės atėjo į mišką ieškoti savųjų. Žuvusiųjų palaikus slapta parvežė namo, paslėpė laukė tinkamo laiko juos palaidoti. Dalis palaikų liko gulėti miške, nes jų artimieji nieko nežinojo apie įvykusį mūšį. Vėliau 21 neatpažintas žuvusysis ir buvo palaidotas Dragonių kapinėse.

Daug žuvusių partizanų artimieji palaidojo Jakubonių kapinėse Pasvalio rajone. Ten yra daug pažymėtų, su pavardėmis, su paminklais kapų, yra dar nežymėtų, gal net ir išnykusių kapelių. Teko 1994 m. kartu su žygeiviais tvarkyti beužželiančias Jakubonių kapines, nešioti žvyrą, akmenis, statant paminklus partizanams, kuriuos buvo padaręs gyvas likęs partizanas Povilas Šimoliūnas. Kapuose padėtos gėlės, uždegtos žvakės, vedant giesmę kunigui Algirdui Daukniui, sugiedojome „Viešpaties angelą“.

Sušilti, pasidalinti istorinėmis įžvalgomis, išklausyti liudijimų, tuo pagerbiant žuvusiųjų atminimą susirinkta Deglėnų bendruomenės namuose. Kalbėta jautriai, pagarbiai apie praeities įvykius, partizanų nenuilstamą kovą ir atminties išsaugojimo būtinybę.

Kalbėjo svečiai iš Vilniaus, Kauno. Panevėžio, Pasvalio. Savo kūrybos eiles skaitė Povilas Kulviskas ir Ona Striškienė. Susirinkusiems, rėmėjams dėkojo mūšio 80-mečio minėjimo organizatorius Saulius Černa. Kunigas Algirdas Dauknys tolimesniems svečiams ir kalbėjusiems padovanojo vertingas knygas. Karšta arbata, saldumynais, karšta skania šiupinyne pasirūpino Pušalpto seniūnijos seniūnė Inga Jankauskaitė-Ališauskė ir jos draugai. Nepabūgę žvarbios dienos, vieškelių deramai pagerbėme žuvusiųjų atminimą.

Ona Striškienė, Panevėžio žygeivių klubo narė