Panagrinėjo, kur vaikai Lietuvoje išleidžia savo kišenpinigius: įpročiai labai panašūs į vakariečių

Lietuvoje atlikta analizė parodė, kur daugiausiai savo kišenpinigius išleidžia Lietuvos vaikai. Paaiškėjo, kad šiuo klausimu lietuvių vaikai jau priartėjo prie vakariečių. Pastebėta ir viena tėvus džiuginanti tendencija – 2022 metais šiek tiek padidėjo vaikų polinkis taupyti.

Vyrauja smulkios išlaidos, bet domisi ir taupymu

Licencijuota finansų įstaiga „myTU“ atliko 7-17 metų amžiaus vaikų ir paauglių, turinčių savo sąskaitas, į kurias tėvai jiems reguliariai perveda pinigus jų asmeninėms išlaidoms, išlaidų analizę. Nuasmenintai buvo išanalizuoti 1000 vaikų ir paauglių šiemetiniai kišenpinigių naudojimo įpročiai.

Atlikta analizė parodė, kad gaunamų kišenpinigių banginio dalį vaikai ir paaugliai šiais metais buvo daugiausiai linkę palikti maisto prekių bei kitose smulkiems pirkiniams skirtose parduotuvėse – jose jaunieji sąskaitų naudotojai išleido beveik 60 proc. savo sąskaitose laikomų pinigų.

Tuo tarpu kiek daugiau nei penktadalis kišenpinigių buvo išleidžiama kavinėse ir kitose maitinimo įstaigose, o dešimtadalis – išsiimama grynaisiais. Vadinasi, 90 proc. savo kišenpinigių šiuolaikiniai vaikai panaudoja atsiskaitydami kortele arba pirkdami internetu, o ne grynaisiais.

Panagrinėjus vaikų finansinius įpročius taip pat paaiškėjo, kad po mažiau nei dešimtadalį kišenpinigių buvo išleidžiama transportui ir aktyvioms pramogoms (žaidimams, kinui).

Pasak „myTU“ mobiliųjų technologijų vadovo Tomo Navicko, iš duomenų matyti, kad vienas populiariausių vaikų ir paauglių maršrutų – mokykla-parduotuvė-būreliai-namai. Tie vaikai, kurie iškart po mokyklos negrįžta namo, o važiuoja į būrelius, maistui išleidžia gerokai daugiau pinigų ir tai suprantama – prieš būrelius jiems reikia pasistiprinti.

Tiesa, pasak jo, negalima teigti, kad vaikai visiškai nėra linkę taupyti ar skirti savo kišenpinigius ir rimtesniems pirkiniams.

„Pastebėjome, kad šiais metais maždaug dešimtadaliu padaugėjo vaikų, turinčių atskiras specialiai taupymui skirtas sąskaitas – susikūrusių taip vadinamas mobiliąsias taupykles. Į šias sąskaitas vaikai ir paaugliai reguliariai atideda tam tikrą kiekį pinigų ir skiria juos taupymui, jų neskuba išleisti.

Tai reiškia, kad, nepaisant didelio momentinio išlaidavimo, tarp vaikų ir paauglių daugėja tokių, kurie dalį kišenpinigių nusprendžia pasitaupyti“, – komentavo T. Navickas.

Beje, neseniai buvo atlikta vaikų apklausa, siekiant išsiaiškinti, kokiems pirkiniams jie taupo savo asmeninius pinigus. Paaiškėjo, kad daugiausiai vaikų ir paauglių taupo kompiuteriui. Antroje vietoje pagal populiarumą liko telefonai.

Panaši situacija ir tarp vakariečių

Pasirodo, Lietuvos vaikų ir paauglių finansiniai įpročiai yra labai panašūs į vakariečių.

Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje (JK) „Halifax“ inicijuotas tyrimas parodė, kad beveik pusė vaikų kišenpinigių paliekama parduotuvėse, kur dažniausiai yra perkami įvairūs saldumynai. Taip pat nemaža dalis kišenpinigių išleidžiama video žaidimams, kurie skirti kompiuteriams, išmaniesiems telefonams ar žaidimo konsolėms.

Tuo tarpu Vokietijoje N26 banko inicijuota apklausa apie vaikų išlaidas parodė, kad 13-18 metų amžiaus vaikai Vokietijoje ketvirtadalį savo gaunamų pinigų išleidžia pirkdami rūbus bei pramogaudami.

Ta pati apklausa atskleidė, kad daugiau nei 40 proc. tėvų nekontroliuoja savo vaikų išlaidų ir leidžia jiems su kišenpinigiais bei santaupomis daryti ką tik nori.

Sukurti stygių ir skatinti savarankiškumą

Vaikų finansinio raštingumo ekspertės Eglės Laurišonienės teigimu, jeigu didžioji dalis vaiko kišenpinigių nukeliauja būtent į maisto ir kitas parduotuves, skirtas kasdieniams, smulkiems produktams pirkti, tai gali reikšti, kad vaikas neturi konkretaus finansinio tikslo arba tiesiog nemoka jo išsikelti.

„Kartais tenka matyti situacijų, kai vaikai neturi plano, kaip išpildyti svajonę, nes tėvai jiems viską nuperka. Tad pirmas dalykas, kurį visada rekomenduoju, tai išeiti iš komforto zonos bei sukurti vaikui šiokį tokį stygių, kad atsirastų erdvės pamąstymams, kaip galima susitaupyti. Arba dar geriau – pačiam užsidirbti“, – mintimis dalijasi finansų ekspertė.

Pasak E. Laurišonienės, užuot draudus vaikui išlaidauti perkant vieną ar kitą dalyką, kur kas geriau jam padėti išsikelti konkretų tikslą. O kai yra tikslas, galima padėti susidėlioti taupymo planą, kuris ir gali kažkiek pakoreguoti tam tikrus finansinius įpročius.

Finansinio raštingumo ekspertės manymu, plano dėliojimui gali puikiai padėti pati paprasčiausia biudžeto valdymo taisyklė – 50-30-20. Tai reiškia, kad pusę gaunamų pinigų reikėtų skirti būtinosioms išlaidoms, trečdalį – pramogoms ir skanėstams, o 20 proc. galėtų būti skiriama taupymui.

„Tam, kad būtų aišku, kiek vaikui preliminariai reikėtų kur nors išleisti ir kiek galima atsidėti taupymui, labai svarbu aptarti kišenpinigių ir kitais būdais skiriamų pinigų naudojimo tvarką šeimoje. Pvz., jei skiriate savaitei po 20 EUR, rekomenduočiau iš anksto peržvelgti, kiek pinigų reikės maistui, transportui, galbūt kitoms būtinosioms reikmėms ir kad bent 20 proc. liktų atsidėti“, – pataria E. Laurišonienė ir priduria, kad geriausia dalį pinigų taupymui atsidėti iš karto, kai tik jie gaunami.

Finansinio raštingumo ekspertės Eglės Laurišonienės patarimai, kaip vaiką išmokyti valdyti savo išlaidas: