Panevėžiečiai palaiko SEMC idėją: miestui reikia daugiau meno

Panevėžyje po keleto metų atsiras šiuolaikiškas, multifunkcinis menų centras (SEMC), kurio laukia šio miesto bendruomenė. Tai bus didžiulis postūmis Panevėžio kultūriniame gyvenime – naujas traukos objektas, kuris į miestą kvies užsukti lankytojus iš visos Lietuvos ir užsienio. Panevėžio kultūros bei meno atstovai palaiko SEMC idėją ir tiki jo kuriama verte miestui.

Naujos erdvės kūrybos sklaidai

Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininko Tomo Rudoko teigimu, šiuo metu Panevėžyje trūksta erdvių profesionalių meno kūrinių ekspozicijoms, todėl menų centras suteiktų galimybę miestui pažinti dar daugiau meno.

„Dabar mes turime mažą Fotografijos galeriją ir Dailininkų sąjungos galeriją, kuri labiau pritaikyta asmeninei parodai, o didžiosios mūsų erdvės yra Panevėžio dailės galerijoje. Deja, bet šių erdvių dažnai nepakanka mūsų miesto menininkų darbų parodoms, todėl sunku kalbėti apie kitų miestų ir užsienio menininkų darbų ekspozicijas. Tam reikalingos šiuolaikiškos parodinės erdvės, kurių šiuo metu neturime, bet jos atsirastų naujajame menų centre“, – sako T. Rudokas. 

Pasak T. Rudoko, šiuolaikiško menų centro reikia Panevėžio miestui. Jam pritaria dauguma Dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus narių – 2020-ųjų balandį rengtoje apklausoje iš 45 narių 41 pasisakė už SEMC idėją.  

„Į SEMC žiūriu plačiau – kaip vartotojas ir kaip kūrėjas. Tai bus naujas traukos objektas, skirtas ne tik dailininkams, bet miesto bendruomenei. SEMC bus vieta, kur galėsime aplankyti gerą parodą, stebėti nekomercinį kiną ir vykdyti įvairias edukacines veiklas. Todėl man dėl šio menų centro vertės klausimų nekyla“, – nuomonę išreiškė T. Rudokas.

Jog naujasis menų centras padėtų tenkinti augančius bendruomenės poreikius kultūrai ir menui bei suteiktų naujų, didesnių erdvių dailininkų parodoms pritaria ir Panevėžio miesto dailės galerijos direktorius Egidijus Žukauskas.

„SEMC būtų puiki vieta profesionalaus meno sklaidai ir visuomenės mėgstamoms edukacijoms, be to tai paskatintų ir verslininkų kūrybiškumą. Naujos technologijos ir inovatyvios erdvės sudarytų sąlygas ir puikiam nekomercinio kino rodymui. Manau, kad trukdymas miesto vadovams, su kultūros ir verslo bendruomenių pritarimu, pastatyti šiuolaikinį menų centrą yra tiesiog kenksmingas miesto vystymuisi ir Aukštaitijos regiono ateičiai“, – sakė E. Žukauskas.

Architektūrinė vertė

Lietuvos architektų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininko pavaduotojas ir paskutinės kino centro „Garsas“ rekonstrukcijos autorius Vidminas Stankevičius taip pat palaiko SEMC projekto poreikį.

„Iš visų tarptautinei konkurso komisijai pateiktų projektų, šis  buvo įvertintas geriausiai, todėl vertėtų įsiklausyti į tarptautinės architektūrinės komisijos nuomonę. Tai bus estetiškas, minimalistinis pastatas, kuris yra technologiškai modernus ir atitinka šiandieninius reikalavimus. Todėl šį objektą vertinu teigiamai, žiūrint visus pateiktus darbus, šis išsiskyrė saikingumu ir teisinga architektūrine estetika“, – sakė V. Stankevičius.

Architekto teigimu, menų centras bus didžiulis postūmis Panevėžio kultūriniame gyvenime.

„Kiekvienas Lietuvos miestas galėtų tik pavydėti tokio objekto. Menų centras bus naujas traukos objektas mieste. Esu paskutinės kino centro „Garsas“ rekonstrukcijos autorius, todėl šį pastatą iš architektūrinės pusės pažįstu itin gerai. Turėčiau jį ginti, puoselėti, bet, pažindamas situaciją, galiu konstatuoti, kad šioje vietoje naujo pastato atsiradimas būtų gerokai sėkmingesnis nei dabartinio statinio renovavimas, kuris pareikalautų daug resursų. Matydamas tokio pasenusio pastato būklę, praėjus 20-iai metų po mano rekonstrukcijos, žiūriu į jį su liūdesiu. Remiantis blaiviu protu ir profesionaliu požiūriu, negali būti jokių diskusijų – SEMC turėtų šioje vietoje atsirasti. Nežadu keisti nuomonės ir palaikysiu projektą kiek reikės“, – sakė V. Stankevičius.

Kino centro „Garsas“ pastato kultūrinis paveldo klausimas ne vieną kartą buvo svarstytas Panevėžio miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (NKPVT) posėdžiuose. Buvo nuspręsta, kad pastatas neturi kultūrinės, paveldosauginės vertės. Tai patvirtina Panevėžio miesto vyriausiasis architektas Saulius Glinskis.

„Aš, kaip ir daugelis panevėžiečių, vaikystėje eidavau į „Garsą“, tačiau nostalgijos šiam objektui nejaučiu, juk gyvenimas juda į priekį ir jeigu yra galimybė atsinaujinti, sukurti mieste naujovių – tai yra sveikintina. Jeigu vertinsime „Garsą“ kaip statinį – jis jokios išliekamosios vertės neturi nei architektūriniu, nei konstrukciniu požiūriu. Statinio, kuris kažkada stovėjo ir priklausė konservų fabriko kompleksui, seniai nebėra. Dar sovietiniais laikais jis buvo pašalintas ir jo vietoje atsirado „Garsas“, tačiau jis neperima to kultūros paveldo, kuris priklausė senajam statiniui“, –  teigė S. Glinskis.

S. Glinskis mano, kad centrinėje miesto dalyje naujas menų centras pritrauktų Lietuvos ir užsienio lankytojus bei Panevėžiui sukurtų didžiulę pridėtinę vertę.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: