Istorijos puslapiaiNAUJAUSIOS ŽINIOSSukaktys

Panevėžiečių iškelta tautinė trispalvė plevėsuoja jau 30 metų

Tuomet 1988 metų spalio 21-osios penktadienio vakarą aikštėje prie Dramos teatro susirinko tūkstančiai panevėžiečių.

Sovietmetyje Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės simbolis – trispalvė buvo uždrausta, o ją slapta iškėlusieji – persekiojami ir griežtai baudžiami. Viešai suplevėsuoti ji galėjo tik prasidėjus Lietuvos atgimimui. Sąjūdžiui reikalaujant uždraustus tautos istorinius simbolius įteisinti, 1988 m. spalio 7 d. tautinė trispalvė buvo oficialiai iškelta Vilniuje, Gedimino pilies bokšte, o spalio 21 d. – Panevėžyje, virš Dramos teatro.

Kai tautinė trispalvė 1988 m. spalio 7 d. laisvai suplevėsavo Vilniuje virš Gedimino bokšto, po dviejų dienų spalio 9-ąją ji buvo iškelta ir virš Karo muziejaus bokšto Kaune. Panevėžio sąjūdininkai reikalavo, kad trispalvė būtų iškelta ir jų mieste. 1988 m. spalio 13 d. „Panevėžio tiesoje“ buvo atspausdintas tuometinės miesto valdžios kreipimasis į panevėžiečius pateikti pasiūlymus kur jų nuomone šis mūsų tautos simbolis turėtų būti iškeltas, nors tokių svarbių istorijos paminklų Panevėžyje ir nėra. Laiškus su pasiūlymais buvo prašoma siųsti „Panevėžio tiesos“ redakcijai.

Atsižvelgdamas į visuomenės ir Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Panevėžio grupės pageidavimus, Panevėžio miesto vykdomasis komitetas 1988 m. spalio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 245, kuriuo nutarė: „Panevėžys – istoriškai susiformavęs Aukštaitijos centras. Čia vyko svarbūs mūsų tautai įvykiai, formavosi kultūrinės tradicijos. Išskirtinė vieta mieste priklauso Panevėžio dramos teatrui, nemažai davusiam lietuvių dvasinei kultūrai. Trispalvę vėliavą, kaip dvasinio atgimimo simbolį, prasmingiausia iškelti ant Dramos teatro bokšto.“

Po šios preambulės ir dar pateikus pagrindą Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1988 10 06 įsaką „Dėl valstybinės, nacionalinės ir regionų simbolikos“, Panevėžio miesto vykdomasis komitetas nusprendė tautinę vėliavą iškelti nuolat ant Dramos teatro bokšto 1988 m. spalio 21 d. 18 val. Sprendimą dėl tautinės vėliavos iškėlimo pasirašė Vykdomojo komiteto pirmininkas Juozas. Bečelis ir sekretorius Antanas Marcinkevičius. Sprendimas priimtas apklausos būdu, jo projektą pateikus Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Panevėžio grupės nariui, advokatui Jonui Liaučiui. Posėdyje priimant sprendimą taip pat dalyvavo ir kalbėjo Sąjūdžio Panevėžio grupės narys, pedagogas Faustas Keršys.

Kaip rašoma, Sąjūdžio Panevėžio grupės savilaidos laikraštėlyje „Sąjūdžio žodis“, tautinę vėliavą pasiuvo Bena Valeckaitė, Nijolė Pakarklytė, Irena Paškevičiūtė, Daiva Laurukietytė. Jei neklystu, tai buvo vienuolės. Padedant Statybinių konstrukcijų gamyklos direktoriui Vladui Vilkui, vėliavos stiebą dovanai pagamino ir ant teatro bokšto sumontavo šios gamyklos darbininkai.

Vykusias tautinės vėliavos iškėlimo Panevėžyje iškilmes vyresnio amžiaus panevėžiečiai turėtų dar prisiminti. Tuomet 1988 metų spalio 21-osios penktadienio vakarą aikštėje prie Dramos teatro susirinko tūkstančiai panevėžiečių. Katedroje klebono Juozapo Antanavičiaus pašventintą trispalvę į aikštę atnešė jaunimas tautiniais rūbais. Po pasakytų iškilmingų kalbų skambant bažnyčių varpams, tautinę trispalvę iškėlė režisierius Juozas Miltinis. Susitelkimą ir dvasinį pakilimą išgyvenanti minia sugiedojo Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“, Maironio „Lietuva brangi“.

Toliau Sąjūdžiui budinant Lietuvą, buvo pareikalauta ir Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba 1988 m. lapkričio 18 d. tautinei trispalvei suteikė valstybinės vėliavos statusą, pripažino „Tautišką giesmę“ valstybiniu himnu.

Leonas Kaziukonis

Siūlome perskaityti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Komentarų sistema leidžia skaitytojams išsakyti savo nuomonę, pasidalinti įdėjomis, pateikti papildomos informacijos ar pasiginčyti su oponentais. Redakcija pasilieka teisę pašalinti skaitytojų vulgarius, skatinančius smurtą, įžeidžiančius, skatinančius tautinę, rasinę, religinę ar kitokią neapykantą ir grasinančius komentarus.