Nevėžio krantines vizualizacija arch.Loreta Paulauskiene, arch. Neringa Sargautaite.

Panevėžio architektų kreipimasis į visus panevėžiečius, o ypač į miesto politikus

Kreipiamės į visus panevėžiečius, o ypač į miesto politikus. Dalinamės su jumis savo mintimis. Dabar laikas tai daryti, nes miesto laukia dideli architektūriniai pokyčiai. Miesto architektūra- tai materiali aplinka, kurioje vyksta visuomeniniai procesai. Architektūra atspindi gyvenimo teatrą, tai yra , sakytum, dekoracija visam mūsų gyvenimo vyksmui. Visuomeninę sąmonę ji formuoja istoriniu, socialiniu, ekonominiu, estetiniu ir dvasiniu požiūriu. Miesto architektūra yra ir priemonė , ir tikslas, ir prestižas, ir suvokimo bei galimybių atspindys.

Architektūra kaip ir mūsų kalba, papročiai, gyvenimo būdas yra viena iš kultūros sudedamųjų dalių. Kiekvienas miestas, jo žmonės, suformuoja jam būdingą aplinką, kuriame kuriamos sąlygos miestiečių gyvenimui, darbui ir poilsiui. Nors miesto kultūros sudedamieji komponentai nelygiareikšmiai, visi jie svarbūs žmonių mentalitetui.

Architektūra išsiskiria iš kitų meno šakų, bet ji, kaip ir muzika, tapyba, skulptūra, vis žadina mūsų emocijas- nevaržomo judėjimo ir aukščio, erdvės ir ramybės, tyro džiaugsmo arba niūraus uždarumo jausmus. Ir visa tai mums padeda pajausti tam tikrų elementų ritmas, plokštumų ir tūrių santykis, šviesokaita, pastatų siluetų derėjimas prie miesto peizažo arba atviro dangaus fono. Gyvendami dabartiniame technikos amžiuje mes įprantame prie įspūdžių greitos kaitos.

Mes, miesto architektai, matome ir analizuojame žmonių, dalyvaujančių miesto keitimosi reikaluose suvokimą, veiksmus, požiūrį, sprendimus.

Jei trumpai apibūdinti Panevėžį prieš 30 metų, tai išskirtume tokius esminius miesto bruožus, ypač būdingus mūsų miestui, tai būtų:

– kompaktiškas, labai patogus gyventi miestas.
– žalias miestas, su išpuoselėtais gėlynais, parkais, skverais.
– labai tvarkingas ir švarus miestas.

Laikotarpiu iki dabar vyko dideli pokyčiai politikoj, visuomeniniuose procesuose, žmonių gyvenimuose, valdyme. Gerai, kad miestas neprarado savo kompaktiškumo ir patogumo, nors auga ir plečiasi, tačiau visa kita reikalauja profesionalaus susirūpinimo, išskirtinio dėmesio ir didelio darbo.

Miesto savivaldybės specialistai, kartu su vienu iš vedančių urbanistų Lietuvoje atliko išsamų, seniai jau miestui reikalingą mokslinį tiriamąjį darbą, kurio esmė- remiantis alternatyviu tyrimu, kokybiškai plėtoti miestą. Išaiškėjo reikiamos jungtys pagrįstose vietovėse, užstatymo parametrai, atsiskleidė miesto esmė- suplanuota tik Panevėžiui tinkama miestovaizdžio struktūra. Su naujuoju bendruoju planu patvirtintos architektūros politikos kryptys- gairės kokybiškam planavimui ir progresyviam projektavimui.

Panevėžyje yra Lietuvos Architektų sąjungos skyrius. Prie šio skyriaus aktyviai dirba Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba. Turime sutartį su savivaldybe, dalyvaujame svarstant architektūros objektus, tvarkymo, plėtros klausimus. Skiriame tam savo laiką, išmanymą ir žinias. Mūsų nuomonė yra patariamoji, sprendimus priima valdininkai ir politikai. Profesionalų išvados ir tiesos apie mieste kylančių pastatų projektus ne visada būna išgirstos, išklausomos, būna ir ignoruojamos. Nesunku atskirti, kurie iš šių pastatų yra harmoningai įsirašę į aplinką ir palieka šios dienos ženklą mieste, o kurie ardo aplinkos kokybę.

Architektų nuosprendžiu miestai keičia savo veidą. Ambicijų formuoti miestus architektai turėjo ir turės, ir tai darys įtaką žmogaus gyvenimui. Profesionaliai dirbantys visuomet galvoja, kad jie kuria pirmiausia žmogui, ar jam bus gera, ar bus jauku, ar jo gyvenimo aplinka bus kokybiška. Visiems mums geriau, kai pasirinkimas yra tarp gero ir geresnio negu tarp blogo ir blogesnio. Aukšta kokybė stebina ne dominuodama, o pritapdama.

Architektūra yra valstybės identiteto išraiška, atspindinti kultūrinį, socialinį, mokslinį, techninį, ekonominį, politinį valstybės išsivystymą. Architektūros kokybė yra viešojo intereso dalykas. Architektūros kokybės užtikrinimui būtinos procedūros – architektūriniai konkursai ir ekspertinis vertinimas. Šių konkursų tikslas siekti architektūros kokybės, išrenkant geriausią architektūrinę ar urbanistinę idėją. Architekto pareiga – ginti viešąjį interesą. Būtent todėl šiuo keliu einama ir mūsų mieste. Labai sveikintinas ir pagirtinas dalykas, suprantantiems vyksmo svarbą.

Panevėžio architektai atidžiai stebi miesto politikų veiksmus ir sprendimus, kadangi iš tiesų šiuo metu atsiveria galimybės, šansas pakeisti miesto veidą milijoninėmis investicijomis iš ES. Mūsų bendruomenė akivaizdžiai mato, kad po daugelio metų sąstingio mūsų mieste, esančias problemas norima spręsti iš esmės, o ne paviršutiniškai. Nuolat girdimi priekaištai dėl architektūrinių idėjų konkursų. Sunku suprasti, kaip galima priekaištauti ir prieštarauti prieš viešo intereso gynimą – geriausią architektūrinį rezultatą, prieš kokybiškos estetiškos aplinkos kūrimą Panevėžiui. Tiems skeptikams, kurie sako, kad vyksmas tik popieriuje, reikėtų bent kiek iš arčiau susipažinti su projektavimo procesu. Daugelis naiviai galvoja, kad jei šiandien įvyko konkursas ir paskelbtas nugalėtojas, tai rytoj jau pradedama statyba. O kur dar techninio projekto parengimas, projekto ekspertizė, statybą leidžiančio dokumento gavimo, rangos konkurso procedūros? Viskam reikia laiko. O miesto politikas norėtųsi pasakyti: – turime pasiekti, kad mūsų miestas žadintų tą emociją, kurią norėtume jausti čia gyvendami. Ar priimsime profesionalius sprendimus, priartėsime prie tiesos, ar klaidžiosime diletantiškų nuomonių labirintuose, manome, priklausys nuo žmonių, kurie rūpinasi mūsų miestu. Linkime, kad matytume esmę, siektume atkakliai savo tikslo, įveiktume miesto tvarkymo procesui trukdančius veiksnius.

Po paskutinio miesto tarybos posėdžio, kai buvo atmestas administracijos prašymas leisti dalyvauti Kultūros ministerijos konkurse dėl finansavimo istorinei J.Čerkeso- Besparnio sodybai Skaistakalnio parke sutvarkyti, esame šokiruoti. Įsivaizduokime, kaip atrodys, kai iki 2019 metų pagal planus bus sutvarkytas Skaistakalnio parkas, o ši vieta, buvusi tarpukariu inteligentijos susibūrimo vieta, vadinta Pragiedruliais, liks ir toliau griuvėsiais. Esame dėkingi dienraščiui „Sekundė“, kai po išsamaus straipsnio “Aukso puodas skandina Panevėžį“, aktyviose miestiečių diskusijose interneto puslapyje, pasirodė ir susilaikiusių tarybos narių pavardės. Itin nustebino, kad tarp jų- politikė Gema Umbrasienė, kurios buvo nuolat deklaruojama, kad J.Čerkeso-Besparnio sodyba turi sulaukti naujo atgimimo. Ankstesnioji valdžia vis nerasdavo sprendimo ir lėšų. Dabar, atsiradus puikiai idėjai, įrengti ten menininkų rezidenciją- menų inkubatorių, kuris būtų neatskiriama Stasio Eidrigevičiuas menų centro parengtos koncepcijos dalis ir galimybei gauti finansavimą, šio projekto žlugdymas – elementarus kenkimas. Akivaizdus pavyzdys, kaip politikais save vadinamiems žmonėms, rūpi miestas. Jei nepadedate, bent netrukdykite. Vardan mūsų miesto atgimimo! Protingai kalbėti yra sunku, o protingai patylėti yra labai sunku.

Turime šalia pavyzdį- Anykščių miestą. Kodėl ten važiuoja žmonės? Kodėl ten kuriasi naujos kavinės, viešbučiai, turistinės erdvės? Atsakymas vienas – ten buvo organizuojami architektūriniai konkursai, tikslingai panaudotos ES finansavimo lėšos, miesto tvarkymas buvo patikėtas profesionalams. Pagarba tiems, kurie tai supranta.

Nebūkite abejingi savo miestui. Kad šūkis „Panevėžys vienija ir taškas“ nebūtų vien gražiu lozungu, o būtų kiekvieno jūsų širdyje.

Lietuvos architektų sąjungos Panevėžio skyriaus architektų vardu arch. Arvydas Narkevičius


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: