Panevėžio cukraus fabriko pastatai

Panevėžio cukraus fabriko pastatai

1695
0
DALINTIS
Panevėžio cukraus fabriko statyba. 1940 m.

Cukriniai runkeliai Lietuvoje buvo auginami jau XIX a., iš jų naminiu būdu būdavo verdamas cukrus. Cukriniai runkeliai buvo auginami dvaruose bei stambesniuose ūkiuose, daugiausiai Vilkaviškio apskrityje.

1910-1913 m. buvo atliekami cukrinių runkelių auginimo bandymai Baisiogalos tyrimo stotyje. Procesas pagreitėjo Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe. 1919 m. žemės ūkio ministerija 117 ūkininkų skyrė cukrinių runkelių sėklų. Cukrinių runkelių augintojams nemokamai buvo dalijamos ir trąšos.

1923 m. vienintelės Europoje cukrų eksportavo Lenkija ir Čekija. 1923 m. Lietuvoje labai išaugo cukraus kaina – vienas kilogramas prieš Velykas kainavo iki 2 litų. Lietuva kasmet importuodavo cukraus už keliolika milijonų litų. Nuo 1925 m. tuo reikalu rimtai ėmė rūpintis Lietuvos vyriausybė. Lietuvos klimatas cukrinių runkelių auginimui pasirodė tinkamas, buvo ir pakankamai tinkamų žemės plotų.

1927 metais Lietuvoje įsteigta Cukrinių runkelių augintojų draugija. Norint statyti cukrinių runkelių apdirbimo fabriką, reikėjo apsėti šia kultūra mažiausiai 2500 ha. 1927 m. dar buvo apsėta tik 251 ha. Lietuvoje buvo pastatyti Marijampolės ir Pavenčių cukraus fabrikai.

Trečią cukraus gamybos fabriką nuspręsta statyti Panevėžyje . Vieta fabriko statybai parinkta Plūkių kaime. Dalis teritorijos nusidriekė ir į geležinkelio stoties teritoriją. Fabrikui reikalingos žemės kaina smarkiai išaugo – vienas hektaras žemės kainavo iki 3000 litų. Dalis ūkininkų sugebėjo sėkmingai parduoti savo žemę. Vienas ūkininkas pardavė net 10 ha žemės. Buvo paskelbtas konkursas šiai statybai. Jį laimėjo mažiausią kainą pasiūliusi čekų firma „Škodaverke“. Jos pasiūlyta kaina buvo 26,8 % mažesnė negu kitų dviejų konkurse dalyvavusių firmų. Vieta fabriko statybai parinkta netoli upės ir magistralinių kelių. Darbus vykdė statybinė firma ,,Statyba“, inžinierius E. Monomaitis. Įrengimai nupirkti už 660 tūkst. JAV dolerių. Jie buvo gaminami palaipsniui.

Statyba pradėta 1940 metų pavasarį. Tais metais pavasaris vėlavo ir darbai pradėti tik balandžio mėnesį. Daug statybos darbų vykdoma rankomis. Plytas nešiojo darbininkai – pasikabinę ,,ožius“ tam pritaikytas lentas jie nešdavo po 20-30 plytų. Skiedinį nešiojo moterys. Darbininkai su arkliais vežiojo molį. Už šiuos darbus buvo mokama daugiausiai. Dirbo iki 150 vežikų. Darbinkai atvykdavo net iš tolimų Utenos bei kitų apylinkių – darbininkus viliojo palyginti nemenkas atlyginimas. Už darbo drausmės pažeidimus grėsė labai rimtos sankcijos. Nusikaltęs iš karto buvo atleidžiamas iš darbo. Statybos darbus prižiūrėjo Pavenčių fabriko direktorius Ignas Šidlauskas. Įrengimus montavo čekų firmos specialistai.

Panevėžio cukraus fabriko statybos projektas buvo paruoštas architekto Arno Funko. Tai garsiausias pramoninės statybos projektuotojas Lietuvoje, gimęs 1898 m. vasario 25 d. Smolenske. Nuo 1918 m. gyveno Kaune. 1924 m. Berlyne baigė aukštąją technikos mokyklą, o 1934 m. – Vytauto Didžiojo universiteto statybos fakultetą. Jis buvo vienas iš funkcionalizmo architektūros atstovų Lietuvoje.

Panevėžio cukraus fabriko pajėgumas buvo 100 tūkst. tonų runkelių perdirbimas per sezoną. Sezono metu (rugsėjo – gruodžio mėn.) buvo planuojama įdarbinti iki 1000 darbininkų. Pastoviai fabrike turėjo dirbti apie 300 darbininkų. Iš viso Panevėžio cukraus fabriko statyba kainavo apie 8 milijonus 600 tūkst. litų. Iš dalies statybos darbus sulėtino 1940 metais birželį prasidėjusi sovietų okupacija. Tebevykstant fabriko statybai buvo sudaromos sutartys su cukrinių runkelių augintojais 1941 metų sezonui.

Panevėžio cukraus fabriko kompleksą sudarė 22 pastatai, pastatyti 40 ha plote. Buvo pastatytos mechaninės dirbtuvės, sandėlis ir net gyvenamasis namas. Teritorija buvo aptverta medine 2,2 m aukščio tvora. Panevėžio cukraus fabrikas atidarytas 1940 m. gruodžio 17 d. – organizuotos fabriko atidarymo iškilmės. Fabrikas keliolika metų po pastatymo išlaikė stambiausios Panevėžio įmonės pozicijas. 1940-1944 metais fabriko direktoriumi dirbo Balys Daukas ir vyr. buhalteris E. Gedgaudas. Faktiškai fabrikas perdirbdavo iki 70-80 tūkst. tonų runkelių per sezoną. Panevėžio cukraus fabrikas uždarytas 2008 metų sausio mėnesį.

Fotonuotraukose:
Nr.1-3. Panevėžio cukraus fabriko statyba. 1940 m.

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinio

Donatas Pilkauskas

spaudos_remimo_fondas1

NĖRA KOMENTARŲ

PARAŠYTI KOMENTARĄ

Komentarų sistema leidžia skaitytojams išsakyti savo nuomonę, pasidalinti įdėjomis, pateikti papildomos informacijos ar pasiginčyti su oponentais. Redakcija pasilieka teisę pašalinti skaitytojų vulgarius, skatinančius smurtą, įžeidžiančius, skatinančius tautinę, rasinę, religinę ar kitokią neapykantą ir grasinančius komentarus.