Agnės Čiemolonskaitės nuotr.

Panevėžio Elenos Mezginaitės viešojoje bibliotekoje skambėjo tarminė poezija

Paskutinę Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės dieną, balandžio 29-ąją, Panevėžio Elenos Mezginaitės viešojoje bibliotekoje įvyko renginys „Tarminės poezijos skrydžiai“, skirtas Lietuvių kalbos dienai ir poeto Vlado Braziūno 70-ajam gimtadieniui paminėti.

Pasiklausyti tarminės poezijos penktadienio vidurdienį atvyko Panevėžio Kazimiero Paltaroko devintokai, Panevėžio „Minties“ gimnazijos dešimtokai ir kiti svečiai, kurie panoro įgyti žinių apie lietuvių kalbą.

„Tebeturi dar lietuviai ir žemaičiai visų brangiausią palikimą savo bočių prabočių t. y. savo kalbą, kurią idant išplėštų iš nasrų visa ryjančio laiko ir pastatytų šalia kalbų mokytą, turi aną šiandien dalinti,“ – tokiomis mintimis XIX amžiuje dalijosi švietėjas Simonas Daukantas. Paminėti Lietuvių kalbos dienos ir apie bendrinę ir tarminę kalbą penktadienio vidurdienį papasakojo iš Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro atvykusi vyr. mokslo darbuotoja dr. Violeta Meiliūnaitė. Renginio dalyviai išgirdo, kaip ir kada susiformavo tarmės, kad XIX a. žmonės kalbėjo tarmiškai, tačiau rašydami ieškojo bendrojo (dabar sakytume – bendrinio) kalbos varianto. Pasak dr. Violetos Meiliūnaitės, iki sovietmečio tarmės sėkmingai gyvavo. Vėliau jų vartojimas varžytas – jos sietos su prasčiokiškumu. Tačiau laikui einant tarmių likimas vis keitėsi. Jos ne tik išliko, bet ėmė vis labiau įsitvirtinti – 2013-ieji buvo paskelbti tarmių metais.

Pasak dr. Violetos Meiliūnaitės, kad išliktų kalba, ją būtina užrašyti. Todėl laikui einant ėmė daugėti tarminių kūrėjų. Šiuo metu jų yra tikrai daug. Vienas jų – poetas Vladas Braziūnas, kurio poezijos rinktinė „Saula Svalio“ yra parašyta jo gimtąja šiaurės panevėžiškių patarme. Ši poezijos rinktinė išleista drauge su kompaktine plokštele, knygoje sudėti eilėraščių variantai tarmiškai ir bendrine kalba.

Pasak dr. Violetos Meiliūnaitės, tarmes lengviau suprasti, o joms lengviau sklisti, virtus daina, todėl renginyje netrūko muzikos. Bardas iš Vilniaus Ričardas Mikalajūnas atliko keletą tarmiškų dainų Antano Baranausko, Antano Vienažindžio eilėmis. Vyko ir prizų dalybos – žinių įtvirtinimui dr. Violeta Meiliūnaitė kvietė paklausyti įrašo ir paspėlioti, kokia tarme yra skaitomos eilės, atsakyti į klausimą – ką reiškia žodis „burkutis“ ir kt.

Lietuviai tikrai turi kuo didžiuotis – lietuvių kalba yra viena seniausių kalbų pasaulyje. Šiuo renginiu biblioteka kviečia pažinti ne tik bendrinę kalbą, tačiau ir prisidėti prie tarmių išlikimo.

Šis renginys bibliotekos rengto projekto „Literatūros ir meno kaleidoskopas“ dalis. Jį finansavo Panevėžio miesto savivaldybė.

 

Vaida Žalienė

Vyresn. metodininkė komunikacijai ir projektų valdymui


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: