Panevėžys Respublikos laikais buvo vienas didžiausių Lietuvos miestų. Jame dirbo nemažai puikių gydytojų, kuriems buvo aktualu jungtis į draugijas.
1922 m. rugpjūčio 18 d. įsteigta Panevėžio gydytojų draugija. Jos pirmu pirmininku išrinktas Šachnelis Abraomas Meras, sekretoriumi – Antanas Didžiulis. Suformuotoje valdyboje buvo Vitalius Gusevas, Efroinas Golombekas, Jokūbas Gurvičas. Draugija rengė paskaitas, steigė medicinos knygų knygynus, kovojo su šundaktariais ir burtininkais. Darbo tuo metu gydytojams tikrai pakako: siautė epidemijos, reikėjo rūpintis ligoninių statyba.
Mieste tuo metu labai aktyvūs buvo žydų tautybės gydytojai, nemažai jų priklausė ir Panevėžio žydų sveikatos apsaugos draugijai. Vienas jos įkūrėjų – Šachnelis Abraomas Meras gimė 1865 m. Panevėžyje, žydų šeimoje. Mokėsi žydų religinėje mokykloje, vėliau įstojo į Kauno gimnazijos penktąją klasę ir šią mokyklą sėkmingai baigė. Vėliau tęsė studijas Maskvos universiteto Medicinos fakultete. Trumpai padirbęs Černigovo gubernijoje, nuo 1891 m. pradėjo privačią praktiką Pasvalyje. 1904 m. persikėlė į Panevėžį. Be privačios praktikos, dirbo Panevėžio Marijos mokyklos ir Panevėžio žydų privačios dvimetės mokyklos gydytoju. 1919 m. rugsėjo 8 d. kartu su žmona buvo išrinkti į Panevėžio miesto tarybą. Š. A. Merui dalyvaujant įsteigta Panevėžio žydų sveikatos apsaugos draugija ,,Oze“. Š. A. Meras kartu su gydytoju A. Didžiuliu įsteigė Panevėžio draugiją kovai su tuberkulioze. Ši sėkmingai veikusi draugija įsteigė dispanserį. Š. A. Meras tapo Panevėžio žydų bendruomenės 1919 m. atkurtos žydų ligoninės vedėju.
Antanas Didžiulis irgi buvo vienas aktyviausių Panevėžio gydytojų ir vienas Panevėžio šaulių rinktinės įkūrėjų. Š. A. Meras ir A. Didžiulis tapo pirmaisiais Panevėžio gydytojų draugijos vadovais. Š. A. Meras mirė 1930 m., palaidotas Panevėžio žydų kapinėse. 1933 m. jo vardu pavadinta viena Panevėžio miesto gatvė.
1932 m. rugsėjo 21 d. įsteigta Panevėžio apygardos lietuvių gydytojų draugija. Tarp steigėjų buvo gydytojai Mykolas Marcinkevičius, Antanas Didžiulis, Kazys Gudelis ir kiti.
Atskirai veikė ir Panevėžio žydų gydytojų draugija. 1937 m. kovo 16 d. suformuotoje žydų gydytojų draugijos valdyboje pirmininku išrinktas Teodoras Gutmanas, pavaduotoju –Zundelis Borokas, kasininku – Bencijonas Aizenbudas. Draugijai priklausė tik žydų tautybės gydytojai.
Teodoras Gutmanas gimė 1880 m. gruodžio 26 d. Jis baigė Palangos progimnaziją, tada Liepojos gimnaziją. 1906 m. baigė Dorpato universitetą. Diplomas išduotas 1907 m. sausio 13 d. Po baigimo specializavosi Berlyno klinikoje. 1908–1910 m. dirbo nervų ir vidaus ligų ordinatoriumi Maskvoje. 1911–1914 m. – Saratovo gubernijoje ligoninės vedėjas. 1914–1918 m. L. Gutmanas įsteigė privačią ligoninę Saratove. 1914–1918 m. tarnavo carinės Rusijos kariuomenėje. Apdovanotas Šv. Stanislovo 3-iojo ir 2-ojo laipsnio ordinais, Šv. Anos 3-iojo ir 2-ojo laipsnio ordinais su kalavijais. 1918–1921 m. gyveno Saratove ir dirbo gydytoju.
1922 m. T. Gutmanas atvyko į Lietuvą. 1922–1924 m. tarnavo Lietuvos kariuomenės 8-ajame pėstininkų Vaidoto pulke. Nuo 1924 m. – laisvai praktikuojantis gydytojas. Priklausė Panevėžio žydų karių, dalyvavusių Nepriklausomybės kovose, sąjungai. 1930 m. tapo Panevėžio žydų ligoninės vedėju. Kartu buvo ir vidaus ligų skyriaus vedėjas. Žmona Berta dirbo dantų gydytoja.
1939 m. Panevėžio žydų gydytojų draugijai priklausė 26 nariai.
Nemažai prisidedant lietuvių ir žydų gydytojų draugijoms, sveikatos priežiūra mieste buvo labai pagerėjusi. Pastatyta puiki Panevėžio apskrities ligoninė, iškilo žydų ligoninės pastatas. Savo privačią ligoninę įsteigė Vitalius Gusevas. Deja, 1935 m. jis išvyko į Kauną. 1940 m. prasidėjusi sovietinė okupacija daug ką pakeitė. Panevėžio žydų draugijos pirmininkas Teodoras Gutmanas žuvo 1941 m. per holokaustą.
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas
