Panevėžio jaunimo laimės apibrėžimai: nuo artimųjų iki kavos

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vyko pirmojo Panevėžio jaunimo filosofijos konkurso „Laimingas žmogus“ apdovanojimai. Su jaunimu laimės tema kalbėjosi, interpretacijas aptarė, įžvalgomis dalijosi filosofai prof. dr. Algis Mickūnas ir dr. Žilvinas Svigaris. Susitikimą moderavo bibliotekos darbuotoja Jurga Žilytė. „Puikūs, gilūs, įdomūs, aukšto lygio, meniški darbai“, – liko patenkinti iškilūs, karjerą padarę filosofai.

Paprasta laimės ir filosofijos formulė

„Aš pats esu laimingas žmogus. Kai buvau jaunesnis, sunkiai dirbau inžinieriumi. Tapau mokytoju ir nuo to laiko nebedirbu. Laimingas žmogus – kai tavo gyvenimo aistra sutampa su darbu“,– kalbėjo A. Mickūnas.

Pasak Ž. Svigario, filosofavimo pagrindas – išmokti reikšti savo nuomonę, kalbėti savo žodžiais ir mintimis, o ne tai, kas primesta. Tą pasakyti oriai, stipriai, drąsiai.

„Manęs klausia: kokia tavo filosofija? Sakau, neturiu jokios. Nes jei turi filosofiją – esi dogmatikas, tariesi žinąs galutinę tiesą“, – kalbėjo A. Mickūnas.

Jo patarimas jaunimui: filosofuojant geriausia kritikuoti – tai padeda atverti temą plačiau, tęsti giliau, įsigilinti, pagaliau vienas kitam padėti.

„Kiekvienas žmogus iš prigimties yra filosofuojanti būtybė, – įsitikinęs A. Mickūnas. – Filosofija – kada kiekvienas klausimas – meilės, tiesos, mito ar valstybės – viešai diskutuojamas, ir niekam nepriklauso paskutinis žodis. Filosofija gimė žmogui suvokus, kad mes klystame, todėl esame atsakingi už savo klaidas ir jas galime taisyti diskutuodami su kitais. Filosofija – tai dialogas tarp žmonių“.

Laimingas žmogus pagal jaunimą

Konkursui „Laimingas žmogus“ jaunuoliai pateikė 25 darbus, šeši įvertinti kaip išskirtiniai. Trečdalis laimės interpretacijų buvo vizualios arba rimuotos. Atrinktų kūrinių autoriai bibliotekoje galėjo pristatyti darbus. Visi konkurso dalyviai dovanų gavo knygų – „Sonatinius M. K. Čiurlionio garsovaizdžius“, Vytauto Kavolio „Laisvės kultūra“.

Konkurso dalyvei Urtei laimė – teigiamos emocijos, sveikata, šventės su artimaisiais, įsimintini nutikimai. Medai – artimieji, kūryba, o „laimingas tas, kuris rūpinasi savimi ir savo artimaisiais“. Ugnės kūryboje laimė skleidžiasi kaip jausminga magiška čiurlioniška kūryba. Karoliui, pateikusiam savo minčių ir fortepijono muzikos garso įrašą, laimė – būsena, kai esi patenkintas savo gyvenimo kryptimi, kūrybiškumu, augimu, savirealizacija, kai patiria džiaugsmą šiandien.

Kitai Urtei, pateikusiai eilėraščių ciklą, laimė kvepia kava ir visais su ja susijusiais patiriamais potyriais, Marijui tai atsipalaidavimas ir gėrėjimasis gamta, kvapais, garsais, Samantai – muzikavimas.

Visos konkurso „Laimingas žmogus“ interpretacijos

Algis Mickūnas atkreipė dėmesį į mūsų jaunimo išskirtinumą suprasti gamtą: „Pasauly nesu girdėjęs tiek meilės gamtai, tuo lietuvių jaunimas išskirtinis“.

*****

Jaunųjų Panevėžio filosofų susitikimus ketinama rengti kas tris mėnesius.

Jaunimo pasiūlytos artimiausio susitikimo temos – švietimo padėtis, liūdesys, pinigų ir muzikos įtaka žmonėms, žmogaus gyvenimą keičianti kūryba, baimė ir drąsa, kaip žmogus supranta emocijas.

Jau kitąmet A. Mickūno filosofijos centro komanda žada kviesti į filosofijos olimpiadą, nuotolines konferencijas. Planuose – jaunimo filosofijos mokyklos tinklas įvairiuose Lietuvos miestuose.

Pasvalyje nuo 2022 m. veikia Profesoriaus A. Mickūno filosofijos centras.