Panevėžio kelių priežiūros organizavimo darbai pokariu

Pirmosios kelius prižiūrinčios organizacijos dabartinėje Panevėžio apskrityje įsteigtos 1944 m. Tuomet reikėjo skubiai atstatyti karo nuniokotus kelius, sugriautus tiltus bei pasirūpinti tolesne jų priežiūra. Panevėžyje ėmė veikti Vyriausiajai kelių valdybai prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos pavaldus Panevėžio kelių eksploatacijos ruožas.

1948 m. Panevėžio kelių eksploatacijos ruožo sudarytame „administratyvinio-vadovaujančio“ personalo etatų sąraše* minimos šios pareigybės bei mėnesio uždarbis: ruožo viršininkas per mėnėsį gaudavo 880 rublių, vyr. inžinierius – 830, technikas – 600, vyr. buhalteris – 740, buhalteris – 600, sąskaitininkas-kasininkas –450, ūkvedys – 500, reikalų vedėja-mašininkė – 450, kurjeris-valytoja – 260 rublių.

Panevėžio kelių eksploatacijos ruožo „linijinio“ personalo etatų sąraše buvo 11 kelio meistrų, suskirstytų į 1, 2 ir 3 kategorijas. Nuo kategorijų priklausė jų atlyginimas – 790, 740 ir 690 rublių per mėnesį. 46 kelio remontininkai taip pat buvo suskirstyti į 1, 2 ir 3 kategorijas, per mėnesį jie uždirbdavo atitinkamai 500, 475, 450 rublių. Nors tiltų sargų nebuvo, numatytas 410 rublių per mėnesį atlyginimas. Iš viso Panevėžio kelių ruože 1948 m. dirbo 57 žmonės.

Ataskaitoje** už 1947 m. nuveiktus darbus užfiksuota, su kokiomis medžiagomis daugiausia kelininkai tuo metu dirbo ir kas jiems buvo pavesta atlikti. Pagal 1947 m. darbų planą Panevėžio kelių eksploatacijos ruožas turėjo pagaminti ir išvežti 177 m3 akmens. Bet pagamino ir išvežė daugiau – net 267 m3 akmens. Akmens virš plano reikėjo Krekenavos tilto kūgiams grįsti bei skaldos gamybai kelyje Nr. 77.

Pokariu trūko akmenskaldžių specialistų. Pagal 1947 m. planą Panevėžio kelininkai turėjo pagaminti 125 m3 akmens skaldos. Pagaminta tik pusė normos, nes nebuvo šį darbą sugebančių atlikti specialistų. Kaip paaiškinta ataskaitoje – kai paprasti darbininkai gamina skaldą, ji išeina prastos kokybės, be to, plane numatyto kiekio nereikėjo.

Panevėžio kelių eksploatacijos ruožas 1947 m. turėjo paruošti ir išvežti 720 m3 smėlio, tačiau paruošė ir išvežė daug daugiau – net 4301 m3.  Smėlis naudotas atstatant išplautą Krekenavos tilto pylimą kelyje Nr. 29 ir tvarkant 1946 m. liepos 25 d. išplautą tiltą kelyje Nr. 77.

Panevėžio kelininkai 1947 m. pagal planą privalėjo paruošti ir išvežti 10634 m3 žvyro. Paruošta beveik tris kartus daugiau – 34017 m3, nes tų metų birželio 1–30 d. vyko „darbo talka“ ir visi keliai buvo pažvyruoti 3–6 cm storio žvyro sluoksniu.

Miško medžiagos Panevėžio kelių eksploatacijos ruožas 1947 m. turėjo paruošti ir išvežti 684 ktm (kietmetrius). Tačiau paskyrą iš Vyriausiosios kelių valdybos gavo tik 540-čiai ktm. Tiek miško medžiagos paruošę ir išvežę Panevėžio kelininkai planus įvykdė 100 proc. Taip pat planuota išpjauti 53 ktm rąstų. Išpjauta 96,3 ktm – pjautos medžiagos reikėjo tiltų remontui, kad jie būtų  pravažiuojami, bei 8 ktm rastų prireikė naujo namo statybai.

Ataskaitos skiltyje apie Panevėžio kelių ruožo 1947 m. atliktus kapitalinio remonto darbus nurodoma, kad plane numatytas 3,00 „klm“ (km) kelio kapitalinis remontas. Suremontuota 3,44 „klm“, nes 0,44 „klm“ kelio toje pačioje vietoje taip pat buvo „neišvažiuojamoje būklėje“, o lėšų kapitaliniam remontui turėta ir jos neviršytos. Pagal planą taip pat numatyta pastatyti vieną 16,7 m ilgio tiltą. Tačiau sugriovus senąjį tiltą, pastebėta, kad tikslinga statyti trumpesnį – 14,7 m ilgio tiltą, taip ir padaryta.

Ataskaitos pabaigoje padaryta išvada, kad dirbta gerai, žvyro smėlio ir akmens išvežimo planai viršyti, kiti darbai taip pat atlikti su kaupu, nes „vykdant darbus būdavo pritvirtinami atsakingi pareigūnai prie atatinkamų objektų, visuomet pravedamas aiškinamasis darbas valstiečių tarpe“. Taip pat paminėtas kai kurių pareigūnų sąžiningas ir „stropus atsidavimas darbui“.

Vyriausiosisos kelių valdybos (prie Lietuvos TSR AT) 1950 m. rugpjūčio 22 d. įsakyme*** dėl Kelių eksploatacijos ruožų patikrinimo rezultatų, šalia Biržų, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Kretingos, Pagėgių, Raseinių, Tauragės, Telšių ir kitų miestų už neatliktus darbus pliekiamas ir Panevėžio kelių eksploatacijos ruožas: neįvykdomi suplanuoti darbai, remontuojant kelius ir tiltus nepritraukiami darbo prievolininkai, neatsakingai sudaromos kelių ir tiltų remonto sąmatos, kai kur dirbtinai padidinami medžiagų išvežimo atstumai, techninės ataskaitos nesuderintos su buhalteriniais duomenimis ir kt. Taip pat raginama plačiau panaudoti autotransporto įmonių siūlomą transportą.

1953 m. miesto valdžia Panevėžio eksploatacijos ruožui patvirtino valdas Radviliškio g 60 A, vėliau dar ir Klaipėdos g. 68. Tais pačiais metais Plentų valdybos Kelių eksploatacijos ruožas Nr. 127 miesto valdžios prašė skirti žemės sklypą bitumui (kieta dervos pavidalo medžiaga, naudota kelio dangai) gaminti. Bitumo bazei įrengti miesto vadžia skyrė****10610 m2 žemės sklypą, esantį prie Katkų gatvės ir plačiojo geležinkelio ruožo. Miesto vyriausiasis architektas buvo įpareigotas šį sklypą atidalinti ir perduoti minėtai organizacijai valdyti.

* Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas, f. 177, ap. 1, b. 7, l. 3, 8.

**Ten pat, f. 177, ap. 1, b. 156, l. 25–27.

***Ten pat, f. 177, ap. 1, b. 9, l. 6–7.

****Ten pat, f. 14, ap. 1, b. 82, l. 435.

 

Panevėžio kraštotyros muziejaus

Istorijos skyriaus vyresnioji muziejininkė Emilija Juškienė


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: