PANEVĖŽIO KRAŠTAS – Krekenavos seniūnija

Krekenavos seniūnijos plotas – 36 887 ha, iš jų 6 999 ha užima miškai. Per teritoriją teka didžiausia vidurio Lietuvos upė Nevėžis ir daugiau kaip dešimt mažesnių upelių. Yra du ežerai: visiškai užpelkėjęs Pasodėlės ir pelkėjantis Glitėno. Seniūnijoje išsidėstę 112 kaimų, didžiausi: Žibartoniai, Linkaučiai, Mitriūnai, Rūtakiemis ir Naujarodžiai.

Seniūnijos centras – Krekenavos miestelis, įsikūręs prie Nevėžio upės, pusiaukelėje tarp Panevėžio ir Kėdainių.

Krekenavos miestelis turi herbą, kurį sukūrė dailininkas Henrikas Mazūras. Herbe pavaizduoti du simboliai: mėlynoje skydo dalyje trys sidabrinės lelijos, simbolizuojančios Švč. Mergelę Mariją, o apačioje, raudoname lauke – auksinės, vietos meistrų, gamintos kanklės.

Krekenava istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1409 m. Tada gyvenvietė priklausė Rodų dvaro savininkams Vizgirdoms, jie įsteigė laikinąją Krekenavos parapiją, pastatė medinę bažnyčią. Gyvenvietė buvo pavieto centras.

1896 m. šalia senosios medinės bažnyčios pagal Ustino Golinevičiaus projektą pradėta statyti didelė dvibokštė mūrinė bažnyčia, užbaigta 1901 m. Ją iki šiol garsina stebuklingas Dievo Motinos su Kūdikėliu paveikslas, Vytauto Švarlio, Stasio Ušinsko vitražai. Kasmet gausus būrys tikinčiųjų aplanko Krekenavą per Žolinės atlaidus.

Plačiau apie Krekenavos seniūniją pasakoja ilgametis Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.

Ypač suklestėjo Krekenava XVI a.: čia buvo administracinis centras, vyko Upytės Žemės teismai. Bet XVI a. pažymėtas ir nelaimių: 1565 m. kilo maro epidemija, 1566 m. miestelis degė, o 1567 m. nusiaubė sava kariuomenė. Dėl šių nelaimių į Panevėžį buvo iškelti Žemės teismai, pavieto centras, uždaryta parapinė mokykla. XVIII a. pradžioje Krekenavoje įsikūrė 16 žydų šeimų. XIX a. pabaigoje iš 2 187 gyventojų 1 505 buvo žydai, todėl keitėsi tradicijos, vykdoma ūkinė veikla: buvo 30 krautuvių, 2 alaus daryklos, 2 traktieriai, 5 smuklės, pastatytos dvi mūrinės sinagogos. Iki Antrojo pasaulinio karo Krekenavoje vystėsi įvairūs amatai: veikė koklių gamykla, žvilginimo įmonė, vienintelė Lietuvoje vario liejykla, milo vėlykla, odos perdirbimo fabrikėlis, gamino degutą, terpentiną, ratlankius. Palanki geografinė padėtis leido plėstis miesteliui, nes dešiniuoju Nevėžio krantu nuo seno čia ėjo kelias Kaunas–Kėdainiai–Livonija.

Pirmoji mokykla miestelyje pradėjo veikti 1533 m. 1919 m. Mykolas Antanaitis (1883–1965) Krekenavoje įsteigė progimnaziją ir buvo pirmasis jos direktorius. Šio mokytojo, krašto švietėjo vardas mokyklai suteiktas 1994 m. Krekenavos Mykolo Antanaičio vidurinė mokykla 2007 m. tapo gimnazija, puoselėjanti gilias kraštotyrines, kultūrines, sporto tradicijas. Ypač populiarus orientacinis sportas, kurio erą 1958 m. pradėjo mokytojai Birutė ir Vladas Klikūnai. Orientacininkai yra ne tik šalies, bet ir tarptautinių varžybų prizininkai, o susibūrę į klubą „Arboro“ organizuoja tradicines varžybas „Atrask Krekenavą“. Laurus skina gimnazijos krepšininkai, tenisininkai, tinklininkai, kvadrato komandų nariai. Mokiniai yra ir dalykinių olimpiadų: matematikos, chemijos, fizikos, istorijos, lietuvių kalbos dalyviai ir prizininkai, tarptautinių dailės ir fotografijos konkursų laureatai. Gimnazijos patalpose įsikūrusi Muzikos mokykla (Krekenavos skyrius), sporto ir treniruoklių sale naudojasi miestelio bendruomenė. Seniūnijos teritorijoje veikia Linkaučių ir Žibartonių pagrindinės mokyklos su jungtinėmis ikimokyklinio ugdymo grupėmis, Krekenavos lopšelis-darželis „Sigutė“, yra Panevėžio rajono vaikų globos namai.

Kultūriniu bendruomenės gyvenimu rūpinasi Krekenavos kultūros centras ir du jo padaliniai Žibartonių ir Naujarodžių gyvenvietėse. Kultūros centras kasmet kviečia lankytojus į mėgėjų teatrų festivalį „Anoj pusėj Krekenavos“, trijų kartų folkloro festivalį „Mes į kryžkelę išėjom“, mažųjų mėgėjų meno festivalį „Vaikystė mene“. Žibartonių kultūros padalinyje kasmet vyksta teatro komedijų festivalis „O buvo taip“.

Apie kultūrinį bendruomenės gyvenimą pasakoja Krekenavos Kultūros centro direktorė Miranda Vaitkevičienė

Krekenavoje įsikūręs regioninio parko lankytojų centras, kuriame veikia nuolatinė ekspozicija, parodos, organizuojami edukaciniai, gamtiniai ir kultūriniai renginiai. Suteikiama profesionali bei visapusiška informacija apie Krekenavos regioninio parko gamtos ir kultūros paveldo vertybes, lankytinas vietas, pažintinio turizmo ir poilsiavimo galimybes, galima užsisakyti ekskursijas, žygius pėsčiomis, dviračiais, baidarėmis po Krekenavos regioninį parką. Daug lankytojų ištisus metus sutraukia apžvalgos bokštas, Pašiliuose esantis stumbrynas.

Apie tai plačiau pasakoja Krekenavos regioninio parko direktorė  Alma Kavaliauskienė

Krekenavos kraštas išaugino daug iškilių asmenybių: Glitėnuose gimė kryždirbys Vincas Svirskis (1835–1916); Krekenavoje gyveno medžio drožėjas Stasys Stankevičius, žmonių vadintas Dievuliuku; iš Mučiūnų kaimo kilo kanklių meistras Stasys Rudis (1880–1949); Zaosės kaime gyveno diplomatas, užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys (1907–1991); Linkaučių dvare gimė knygnešė, Lietuvos Steigiamojo Seimo narė, pedagogė Felicija Povickaitė-Bortkevičienė (1873–1945); Užliaušių kaime – Antanas Račiūnas (1905–1984), kompozitorius, muzikos pedagogas; girnapuses antram gyvenimui prikėlė ir Krekenavos istoriją įamžino iš Rabikių kaimo kilęs kraštotyrininkas Jonas Žilevičius (1921–2011), vitražus kuria dailininkas monumentalistas Vytautas Švarlys (1943). Daugybę Krekenavos istorinių įvykių, vaizdų, žmonių įamžino garsiausias Krekenavos fotografas Tadas Bajorūnas (1890–1945). Iš Kazokų kaimo kilęs pirmasis už Lietuvos nepriklausomybę  žuvęs savanoris Povilas Lukšys. Iš Krekenavos ar jų apylinkių kilusios dailininkės Gražina Vitartaitė, Rimantė Pranciška Ropytė, Elena Šaltytė-Lisauskienė, grafikė Irena Pakinkevičiūtė. Svarbūs Lietuvai selekcininko Ipolito Štaro (1905–1966), mokslininkų, mokslų daktarų Česlovo Bobino, Stasio Juknevičiaus, Leono Katkevičiaus darbai. Atsidavusi gimtajam kraštui iš Orelių kilusi poetė, kraštotyrininkė, knygos „Krekenava laiko tėkmėje“ iniciatorė ir sudarytoja Saulutė Genovaitė Markauskaitė.

Krekenavos seniūnijoje Zaosės vnk., Čiūrų kaime  įsikūręs ir Juozo Urbšio visuomeninės minties ir kultūros Centras, įkurtas paskutiniojo Lietuvos tarpukario užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio tėviškės sodyboje, vykdo kultūrinę, mokslinę, meninę veiklą. Sodyboje veikia nuolatinė dokumentų ir nuotraukų ekspozicija, kurioje pristatoma Juozo Urbšio asmenybė, biografija, veikla. Ekspozicija lankoma darbo dienomis sutartu laiku. Sodybos pasididžiavimas – istorinis ąžuolas – jauki vieta rengti centro organizuojamus renginius. Istorinėje vietoje vyksta šventės, konferencijos, apdovanojimai, parodos, „Poezijos pavasario“ skaitymai.

Plačiau apie tai pasakoja Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės Bitės viešosios bibliotekos vaikų ir jaunimo kultūros ir patriotinių projektų vadovas Arnas Simėnas.

Krekenavos seniūnijoje yra buvusio Rodų dvaro sodybos koplyčia pastatyta 1861 m. pagal architekto Cezario Anikinio (1787–1891) projektą. Koplyčia priklausė garsiai Švoinickių giminei. Jos atstovai dalyvavo visuose trijuose sukilimuose prieš carizmą. Koplyčios viduje yra palaidoti šios giminės nariai.

Specialią vietą sau pasirinko koplyčios statytojas Kazimieras Švoinickis. Ji buvo atskirta ažūrinėmis iš geležies iškaltomis durelėmis, papuoštomis su dvarininko inicialais bei pusmėnuliu ir šešiakampe žvaigžde – Lelivos herbo ženklais.

Sienoje priešais duris buvo langelis. Ši vieta buvo skirta karstui. Aplink – vietos žvakidėms ir atvykusiems žmonėms. Giliame rūsyje po koplyčia buvo įrengtas mauzoliejus. Koplyčioje buvo puošnus altorius, o nedidelėje varpinėje skambėjo varinis varpelis.

Koplyčia sovietmečiu buvo plėšiama ir niokojama. Prasidėjus Atgimimui ji buvo įrašyta į saugomų objektų sąrašą. 1990–2000 m. šventovė buvo restauruojama. 2000 m. rugpjūtį pašventinta Panevėžio vyskupo Juozo Preikšo.

2007 m. šalia koplyčios pastatytas ąžuolinis 3 m aukščio koplytstulpis (aut. tautodailininkas Petras Vainauskas) atminti palaidotiems koplyčioje ir Naujarodžių kaimo mirusiems.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: