PANEVĖŽIO KRAŠTAS – Vadoklių seniūnija

Seniūnijos plotas – 16 832 ha, kurių 35 % užima miškai. Seniūnijos teritorijoje tyvuliuoja Juodžio ežeras, Jotainių tvenkinys. Per Vadoklių seniūniją teka Juodos upė.

Vadoklių seniūnijoje įsikūrę 55 kaimai (didžiausi jų – Vadokliai, Jotainiai ir Mikėnai). Seniūnijos centras – Vadokliai. Pirmą kartą Vadokliai paminėti 1378 m. vasario 12 d. Livonijos kronikose. Dvarininkas Anupras Belazaras 1781 m. pastatė pirmąją Vadoklių bažnyčią. 1908 m. Vadokliuose įsteigta „Saulės“ mokykla, kuri laikui bėgant tapo vidurine.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Vadokliuose buvo vandens malūnas, knygų rišykla, kelios duonos kepyklėlės, kelios krautuvės, linų apdirbimo įmonės.

Į kultūros paminklų apskaitą įrašytas Mikėnų vėjo malūnas, stovintis netoli Vadoklių miestelio. Jis statytas maždaug 1875–1880 m. Senais laikais Mikėnai yra vadinti Akalica.

Vadokliečiai myli ir gerbia savo Žymius kraštiečius. Vienas tokių – Gediminas Karalius, Jis gimė 1942 m. balandžio 27 d. Kaune. Apie 1947 m. kartu su šeima atsikėlė gyventi į Karalių kaimą (Panevėžio rajone Vadoklių seniūnijoje), 1959 m. baigė Vadoklių vidurinę mokyklą ir tęsė mokslus Kaune. Gediminas Karalius yra žymus Lietuvos skulptorius, profesorius, vienas pirmųjų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų (1991). Už nuopelnus Sąjūdžio metais skulptorius 2000 m. apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.

2008 m. jis sukūrė Vadoklių miestelio heraldiką – vėliavą ir herbą. 2008 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos Prezidento dekretu Nr. 1K-1478, patvirtintas.

Vadoklių herbas.

Jo skulptūros puošia daugelio Lietuvos ir užsienio šalių miestų erdves. Šiuo metu Gediminas Karalius gyvena ir kuria Vadokliuose.

Vadokliuose gimė ir augo Panevėžio miesto tarybos narys, buvęs meras Vitalijus Satkevičius, kuris ir sutiko mūsų kūrybinę grupę plačiau supažindinti su Vadokliais.

Iš šio krašto kilę žymūs žmonės: iš Geležių kaimo – astronomas A. Juška, iš Alančių kaimo – dailininkas Eugenijus Kulvietis-Gintvila, technologijos dr. Jonas Skurdenis, medicinos dr. Marijonas Krikštopaitis, jūrų kapitonas Bronius Krištopaitis, iš Zatūniškių kaimo – poetas Kazys Zupka-Kecioris, iš Vadoklių kaimo – rašytojas Bronius Daunoras, iš Antanavos kaimo – miškininkas, agrarinių mokslų dr. Vaidotas Antanaitis. Vadokliuose gyveno dramaturgas Kazimieras Čiplys, literatas, „Tėvynės sargo“ redaktorius Domininkas Tumėnas.

1919 m. netoli Vadoklių vyko Lietuvos karių savanorių kautynės su bolševikais. Vadoklių kapinėse palaidoti šiose kautynėse ir kitur žuvę savanoriai.

Pokario metais Vadoklių valsčiuje organizavosi partizaninis judėjimas, kūrėsi Vyties partizanų apygarda. Vienas jos steigėjų – kapitonas Juozas Krikštaponis. Prie Vadoklių pastatytas paminklinis akmuo žuvusiems partizanams, o skulptorius prof. Gediminas Karalius sukūrė paminklą, kuris yra netoli seniūnijos pastato.

Vadoklių seniūnijos herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. rugpjūčio 12 d. dekretu Nr. 1K1478. Vėliavos bei herbo autorius skulptorius vadoklietis prof. Gediminas Karalius.

G. Karaliaus skulptūra Vadokliuose Vyčio apygardos partizanams atminti
Iš šio krašto kilę žymūs žmonės: iš Geležių kaimo – astronomas A. Juška, iš Alančių kaimo – dailininkas Eugenijus Kulvietis-Gintvila, technologijos dr. Jonas Skurdenis, medicinos dr. Marijonas Krikštopaitis, jūrų kapitonas Bronius Krištopaitis, iš Zatūniškių kaimo – poetas Kazys Zupka-Kecioris, iš Vadoklių kaimo – rašytojas Bronius Daunoras, iš Antanavos kaimo – miškininkas, agrarinių mokslų dr. Vaidotas Antanaitis. Vadokliuose gyveno dramaturgas Kazimieras Čiplys, literatas, „Tėvynės sargo“ redaktorius Domininkas Tumėnas.

Vadoklių seniūnijos herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. rugpjūčio 12 d. dekretu Nr. 1K1478. Vėliavos bei herbo autorius skulptorius vadoklietis prof. Gediminas Karalius.

Seniūnijoje yra susikūrusios dvi bendruomenės: Jotainių bendruomenė, Vadoklių ir Mikėnų kaimų bendruomenė, jos noriai dalyvauja šventėse ir programose, skirtose mokymams, padeda rengti projektus ES institucijoms, kad gautų lėšų bendruomenių plėtrai. Šiais metais kaimo bendruomenių sąjungos sąskrydis vyks Jotainiuose.

Vadoklių seniūnijoje susikūrė moterų sporto klubas „Šėlsmas“, kuris virvės traukimo rungtyje varžosi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, yra Lietuvos čempionės. Vyksta tradicinis bėgimas „Vadokliai–Juodžio ežeras–Vadokliai“, į kurį susirenka bėgikai iš visos Lietuvos.

Vadoklių kultūros centras, – tai moderni, savarankiška, dinamiška įstaiga, turinti laikmatį atitinkančią materialinę bazę. Įstaiga įtakoja seniūnijos kultūros vyksmą: rengiamos šventės, parodos, minėjimai, sudaromos sąlygos kultūros tęstinumui, plėtrai ir sklaidai, laisvai visuomenės kultūros raiškai ir dalyvavimui kultūrinėje veikloje, formuojama ir padedama atskleisti visuomenės dvasines medžiagines vertybes. Rūpinamasi etninės kultūros ir liaudies tradicijų puoselėjimu, kultūros paveldo vertybių išsaugojimu.

Vadoklių kultūros centras

Vadoklių seniūnijoje yra kaimo kapelų, moterų vokalinių ansamblių, vyksta įvairūs renginiai, kurių populiariausi yra Joninių, Užgavėnių šventės bei Amatų diena. Kultūriniais seniūnijos renginiais rūpinasi Vadoklių kultūros centras, vienijantis kultūros ir meno kolektyvus. Kultūros centre veikia:
Jotainių padalinio mergaičių vokalinis ansamblis “Išdykusios natos” .Vadovas Vaidas Dzežulskis

Jotainių padalinio mergaičių folkloro kolektyvas “Virsnia”. Kolektyvas susibūrė 2016 m. Kolektyvo pavadinimas siejamas su upelio Virsnė, tekėjusio netoli Jotainių pavadinimu. “Virsnia” dalyvauja vietos, rajono, regiono, šalies renginiuose. Vadvė Agnė Leleivienė

Vadoklių kultūros centro moterų linijinių šokių grupė ,,Emor”
EMOR kolektyvas susikūrė 2019m. vasario mėnesį. Tai linijinių šokių kolektyvas. EMOR pavadinimas kilo nuo žodžio “amor” (meilė, mylimoji). Merginos pasirodo įvairiuose renginiuose. Vad. Neda Šnyraitė

Vadoklių kultūros centro vaikų šokių grupė ,,Šokių mūza”. Šokio mūza – tai šiuolaikinių šokių vaikų kolektyvas, kuris susikūrė 2018 m. Vaikai pasirodo įvairiuose šventėse – vietiniuose renginiuose, išvykose, neįgaliųjų renginiuose. Vad. Neda Šnyraitė

Vadoklių kultūros centro liaudiškos muzikos kapela “Susiedai”
Kolektyve “Susiedai” muzikuoja grupelė žmonių, turinčių bendrą pomėgį-muziką. Muzikuoja ne bet ką, o lietuvių liaudies muziką. Taip sutapo, kad dauguma muzikantų yra kaimynai “susiedai”. Taip ir liko pavadinimas kaimynų kapeliukė “Susiedai”. Kapela gyvuoja jau penktus metus. Vad. Justinas Kanaporis

Vadoklių kultūros centro mergaičių vokalinis kolektyvas ,,Saulėgrąža”. Kolektyvą sudaro 9 mergaitės. Vad. Justinas Kanaporis
Kolektyvo repertuarą sudaro vaikiškos dainos: “Jonvabalis”, “Čiunga čianga”, “Boružėlė”, “Mamos suknelė”. Kolektyvas jaunas, šiais metais užpūs pirmą žvakutę ant torto. Koncertuojam vietos renginiuose.
Vad. Justinas Kanaporis

Jotainių padalinio vokalinis ansamblis „Gražios natos“. Vad. Vaidas Dzežulskis

Jotainių padalinio kvartetas “Jotainių ainiai” Vad. Vaidas Dzežulskis
Jotainių padalinio folkloro kolektyvas “Rūtela”, savo veiklą pradėjęs 2014 m.

Rūta – neatsiejamas mūsų folkloro, piršlybų, mergvakarių ir vestuvių simbolis, neretai vienaip ar kitaip vis dar dalyvaujantis tuoktuvių apeigose. Lietuvių liaudies dainų motyvuose rūta gyvybingumo, nerūpestingos jaunystės ir skaistos reikšmes suliejo į viena.

Kolektyvas dalyvauja vietos, rajono, šalies renginiuose. 2018 m. dalyvavo Lietuvos šimtmečio dainų šventėje “Vardan tos…” folkloro dienoje “Didžių žmonių žemė”. Kiekvienais metais pasirodo Panevėžio rajono folkloro ansamblių šventėje “Par šilalį jojo”. Vad. Agnė Leleivienė

Jotainių padalinio choreografinė grupė “Salida” susikūrusi 2009 metais. Nuo 2011 metų šoka su Šilagalio orkestru “Sklepučini”.

Dalyvauja ne tik Panevėžio miesto, rajono renginiuose, bet ir tarptautiniuose orkestrų ir šokėjų festivaliuose – konkursuose Vokietijoje, Lenkijoje. Taip pat yra pasaulio lietuvių dainų šventės “Čia – mūsų namai” ir moksleivių dainų šventės “Tu mums viena” dalyvės. Nuo 2020 pavasario startavo naujos grupės narės, kurios pasiryžę siekti laimėjimų ir žiūrovų aplodismentų. Vad. Asta Suščenko

Vadoklių kultūros centro teatro kolektyvas “Akimirka”. Vad. Marius Cemnickas. Teatro kolektyvas „Akimirka”, susikūrė beveik prieš metus. Didelių darbų nuveikti dar nespėjome, bet mano kaip vadovo nuomonė, didžiausias darbas yra tai jog kolektyvas apsišlifavo ir dabar gali dirbti kaip muškietininkai, „vienas už visus ir visi už viena”. Teatro pavadinimas gimė visai atsitiktinai, nes dažniausiai teatre ar gyvenime yra labai svarbios akimirkos, kurios mūsų gyvenimą daro įdomų ir prasmingą.
Vad. Marius Cemnickas

Vadoklių Kultūros centro kapela „Susiedai“ (vad. Justinas Kanaporis) dalyvavo konkurso ,,Kapelmaušis“ atrankoje, kuri vyko Raguvos kultūros centre.

Vadokliai

Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Vadokliai paminėti 1378 m. Livonijos kronikose. XVIII a. pr. minimas Vadoklių dvaras, kurį 1726 m. valdė Belazarai. Dvarininkas Anupras Belazaras 1781 m. pastatydino pirmąją Vadoklių bažnyčią. 1908 m. Vadokliuose įsteigta „Saulės“ mokykla.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Vadokliuose buvo vandens malūnas, knygų rišykla, kelios duonos kepyklėlės, krautuvės, linų apdirbimo įmonės.
1919 m. netoli Vadoklių vyko Lietuvos karių savanorių kautynės su bolševikais. Vadoklių kapinėse palaidoti žuvę savanoriai.

Nepriklausomos Lietuvos laikais Vadokliuose buvo valsčiaus centras, policijos nuovada, sveikatos punktas, senelių prieglauda. 1928 m. čia pastatytas paminklas – kryžius žuvusiems už Lietuvos laisvę.
Pokario metais Vadoklių valsčiuje organizavosi partizaninis judėjimas, kūrėsi Vyčio partizanų apygarda. Vienas jos steigėjų – kapitonas Juozas Krikštaponis. Prie Vadoklių pastatytas paminklinis akmuo žuvusiems partizanams.

Iš Vadoklių kaimo yra kilęs rašytojas Bronius Daunoras, čia yra gyvenę dramaturgas Kazimieras Čiplys bei literatas, „Tėvynės sargo“ redaktorius Domininkas Tumėnas.

2006 m. spalio 29 d. Vadokliuose atidengtas ir pašventintas paminklas Vyčio partizanų apygardai.

2008 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos Prezidento dekretu patvirtintas Vadoklių herbas.

Paminklas savanoriams

Rugpjūčio 29 dieną, Panevėžio rajone Vadoklių miestelyje atidengtas paminklas 1918–1920 m. Nepriklausomybės kovų Vadoklių valsčiaus savanoriams atminti. Paminklo autorius – Vadokliuose gyvenantis žinomas Lietuvos skulptorius profesorius Panevėžio rajono garbės pilietis Gediminas Karalius.

Buvo aukojamos Šv. Mišios Vadoklių Šv. Jėzaus Širdies bažnyčioje ir tautinės juostos perkirpimu prasidėjo paminklo atidengimo ir laiminimo iškilmės. Buvo pagarsintos žuvusių Vadoklių valsčiaus savanorių pavardės. Didvyrių atminimui skambėjo varpai, KASP Vyčio apygardos 5-osios rinktinės kariai paleido ginklų salves.

Vadoklių kultūros centre renginio dalyviams buvo parodytas vaidinimas „Vadoklių išlaisvinimas“. Kolektyvinis entuziastų vadokliečių spektaklis sukurtas pernai minėtoms 100-osioms Vadoklių išvadavimo nuo bolševikų metinėms. Jame vaidino Vadoklių kultūros centro ir vietos bendruomenės nariai.

Sukurti ir pastatyti paminklą 1918–1920 m. savanoriams atminti – seniai puoselėta Vadoklių krašto patrioto skulptoriaus Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato G. Karaliaus dovana tėviškei ir pagarbos ženklas kovose su bolševikais žuvusiems savanoriams.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: