Panevėžio kraštotyros muziejus atidarė tarptautinę parodą „Liaudos žemė. Ką slepia Senkevičiaus dėžutė?“ (video)

Panevėžio miesto dailės galerijoje atidaryta Panevėžio kraštotyros muziejaus organizuojama paroda „Liaudos žemė. Ką slepia Senkevičiaus dėžutė?“.

Tai tarptautinė paroda, atverianti sudėtingą ir svarbų mūsų praeities skyrių – bendrą lietuvių ir lenkų paveldą. Parodos tikslas – prisiminti beveik išnykusią regiono lenkų bendruomenę ir geriau integruoti bajoriškąjį paveldą į lietuvišką istorinę atmintį.

Parodos branduolį sudaro dėžutė, kurią rašytojui padovanojo vietos bajorai, sudėję į ją romane užfiksuoto regiono vietovių nuotraukas ir dovanotojų sąrašus.

Galimybę prisiminti istorinę atmintį suteikia lenkų rašytojo Henryko Senkevičiaus (Henryk Sienkiewicz) romanas „Tvanas“, kurio veiksmas vyksta mums svarbioje istorinėje Liaudos žemėje (dabartiniai Panevėžio, Kėdainių ir Radviliškio rajonai), bei vietos bajorijos reakcija į šį literatūros kūrinį.

Rasti istoriniai artefaktai eksponuojami žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, suteikiant  jiems istorinį kontekstą ir pristatant kaip bendrą kultūros paveldą. Parodai gyvumo suteikė architekto Dariaus Baliukevičiaus sumanymai.

Ši unikali paroda, tai Panevėžio kraštotyros muziejaus ir Nacionalinio muziejaus Kelcuose ir jo padalinio – Henryko Senkevičiaus memorialinio muziejaus Oblengoreke bendradarbiavimas.

Parodos rengėjas Panevėžio kraštotyros muziejus. Pagrindinis partneris – Nacionalinis muziejus Kelcuose ir jo padalinys – Henryko Senkevičiaus memorialinis muziejus Oblengoreke. Partneriai Panevėžio miesto dailės galerija, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Kėdainių krašto muziejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lenkijos nacionalinė filmoteka – Audiovizualinis institutas (FINA), Bistrampolio dvaras.

Informaciniai partneriai  LRT, Senvagė, Panevėžys NOW, Sekundė, AINA.lt, Lenkijos institutas Vilniuje, Pulsas.

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba, Panevėžio miesto savivaldybė, Panevėžio kraštotyros muziejus.