Panevėžio ligoninė pirmena apie akių ligas ir profilaktiką

Akys – svarbiausias žmogaus jutimo organas. Net 80 proc. visos informacijos gauname per akis. Akimis matome, jaučiame, mylime, kalbame…Regėjimas leidžia pažinti mus supantį pasaulį, bendrauti, grožėtis, saugotis nuo aplinkos pavojų. Menkiausias regėjimo sutrikimas sukelia žmogui daug problemų. Dažnai net nesusimąstome, kaip turime tausoti, saugoti akis ir joms padėti.

Kasmet vis daugėja vaikų, turinčių regos sutrikimų. Didžiausią vaidmenį vaidina visuomenės evoliucija, į kasdienį gyvenimą atnešusi didžiausius regėjimo priešus – televizorių, kompiuterį, išmaniuosius telefonus. Vaikams augant, ypač pradėjus lankyti mokyklą, padidėja jų akims tenkantis krūvis, jos greičiau pavargsta.Tėveliai ir pedagogai turėtų nuolat stebėti vaikus, atkreipti dėmesį į tai, ar nėra kokių nors požymių, galinčių rodyti silpną ar silpstantį vaiko regėjimą. Laiku pradėję gydyti regėjimo sutrikimą, galima ne tik sustabdyti silpnėjantį regėjimą, bet ir visiškai jį atkurti.

Pagrindiniai regos sutrikimai yra:

• Glaukoma – tai akių liga, kai dėl skysčių tekėjimo sutrikimų akyje padidėja akies vidinis spaudimas, pažeidžiantis regos nervą ir tinklainės ląsteles. Glaukomos vystymuisi turi įtakos paveldimumas, cukrinis diabetas, hipertoninė liga, dažnas kavos, arbatos gėrimas, emocinė įtampa, kūno atšalimas ar perkaitimas, sunkus fizinis darbas. Negydant glaukomos galima apakti. Glaukoma dažniausiai serga vyresnio amžiaus toliaregiai.

• Katarakta – tai akių liga, kuomet lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, todėl pradedama blogiau matyti. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra amžius, paveldimumas, patirtos traumos, uždegimai, ultravioletinių spindulių poveikis, cukrinis diabetas, tam tikros akių ligos, kai kurių vaistų vartojimas, medžiagų apykaitos sutrikimas – sutrikęs skysčių nutekėjimas arba per didelė skysčių gamyba akyje.

• Konjunktyvitas – tai akių junginės uždegimas. Pagrindiniai ligos sukėlėjai yra virusai ir bakterijos, tačiau gali pasitaikyti ir alerginio pobūdžio konjunktyvitas. Ligos simptomai: paraudimas, išskyros, ašarojimas, akių skausmas, niežėjimas, patinę vokai.

• Trumparegystė – tai akių refrakcijos yda, kai žmogus blogai mato toli esančius daiktus, nes jų vaizdas susidaro prieš tinklainę. Trumparegių akys greitai pavargsta, jie sunkiai įžiūri toli esančius daiktus.

• Toliaregystė – akių refrakcijos yda, kai žmogus blogai mato arti esančius daiktus ir šiek tiek pablogėja toli matomų daiktų atvaizdų kokybė, nes matomų objektų vaizdas susidaro už tinklainės. Toliaregių akys greičiau pavargsta, pradeda skaudėti galvą, liejasi vaizdas, trūkčioja ar netgi parausta vokai.

• Astigmatizmas – tai dviejų skirtingo laipsnio refrakcijų susidarymas vienoje akyje. Sergantys astigmatizmu žmonės mato labai neryškiai, daikto vaizdas tinklainėje nėra tiksliai atkuriamas. Ši būklė dažniausiai būna paveldėta arba įgimta.

• Žvairumas – tai netaisyklinga akių padėtis, kai viena arba abi akys yra nukrypę (į vidų, išorę, aukštyn arba žemyn) ir praradę gebėjimą vaizdą sulieti į vieną. Paprastai žvairumas pastebimas dar kūdikystėje (iki 6 mėnesių), tačiau kartais ir vėliau, taip pat gali pasireikšti ir vaikui pilnai suaugus.

Kompiuteris – mūsų pagalbininkas darbe, tačiau akių įtampa ir jos sukelti negalavimai – dažni dirbančiųjų su videoterminalais nusiskundimai. Vienas iš daugelio negalavimų – sausų akių sindromas. Sausų akių sindromas (SAS) (naujai vadinama sausų akių liga – SAL) yra daugelio veiksnių sukeliama ašarų ir akių paviršių liga, pasireiškianti nemaloniais pojūčiais (simptomais), regėjimo sutrikimais bei ašarų plėvelės nestabilumu, kuris gali sukelti akies paviršiaus pažeidimus. Mūsų akys yra nuolat drėkinamos tam tikro drėkinamojo sluoksnio – ašarų plėvelės, kuri saugo akis nuo įvairių infekcijų. Ragenoje atsiradus sausai vietelei, akys iš karto į reaguoja lyg į svetimkūnį – parausta, bijo šviesos, dega. Tai reiškia, kad žmogaus akys yra nepakankamai drėkinamos, būtent dėl ašarų plėvelės sutrikimo – nepakankamo drėgmės kiekio. Tiems, kurie dirba su kompiuteriais, dažnai žiūri televizorių, dievina kompiuterinius žaidimus, akys sausėja nuo nepakankamo mirksėjimo. Normaliai žmogus mirksi apie 12-15 kartų per minutę, o įsistebeilijus į ekraną mirksime daug rečiau, tad ašarų plėvelė mažiau drėkina mūsų akis. Dirbantiems prie kompiuterio Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai rekomenduoja pasinaudoti reglamentuojamomis papildomomis ir specialiomis pertraukomis. Jų tikslas – išsaugoti darbuotojų darbingumą, gerinti darbo našumą ir kokybę, apsaugoti darbuotojus nuo nuovargio ar pervargimo, kad būtų išvengta profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe, mažėtų galimas nepalankių sveikatai veiksnių poveikis.

Maisto produktai, gerinantys ir stiprinantys regėjimą:

Mėlynių uogos ir jose esantys aktyvūs komponentai. Jie sustiprina tinklainės kapiliarus, saugo akis nuo žalingo aplinkos poveikio, padeda palaikyti tinklainės ir regos nervo mitybą.

Karotinoidai ir liuteinas. Šių medžiagų gausu geltonos, raudonos ir oranžinės spalvos vaisiuose ir daržovėse, kiaušinio trynyje, žaliose lapinėse daržovėse, grūduose, jos pristabdo kataraktos, senatvinio aklumo, glaukomos progresavimą, padeda išvengti tinklainės geltonosios dėmės degeneracijos.

Selenas ir cinkas. Jie pasižymi stipriu antioksidaciniu poveikiu, cinkas padeda įsisavinti vitaminą A, o šis apsaugo nuo regėjimo pablogėjimo tamsiuoju paros metu. Pagrindinis seleno šaltinis yra grūdai ir mėsa. Natūralus cinko šaltinis yra mėsa, sūris, kruopos, pupos, riešutai, kava, arbata. Nemažai cinko yra kalakutienoje, vėžiagyviuose bei moliuskuose (austrėse, krevetėse, omaruose), kiaušiniuose.

Antioksidantai vitaminas E ir vitaminas C. Jie yra būtini akies gleivių gamybai, palaiko akies drėgmę, lėtina senėjimą. Natūralus vitamino E šaltinis – kviečių daigai, kukurūzai, riešutai, špinatai, alyvuogės, šparagai, avokadai, kukurūzų, sėmenų, alyvų bei saulėgrąžų aliejus. Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose, pomidoruose, bulvėse, kopūstuose, svogūnuose, papajose, brokoliuose, Briuselio kopūstuose, juoduosiuose serbentuose, braškėse, špinatuose, kiviuose, erškėtuogėse.

Vitaminas A. Jis padeda akies tinklainei skirti šviesą, tamsą ir spalvas. Daugiausia jo randama žuvų taukuose, svieste, kiaušinio trynyje, taip pat menkės ir jaučio kepenyse, pieno produktuose, morkose, moliūguose, pomidoruose, kopūstuose, špinatuose, brokoliuose ir kitose žaliose daržovėse, abrikosuose.

Vitaminas D. Jis gerina natūralų regėjimo aštrumą bei stiprumą. Šio mikroelemento gausu žuvų taukuose, ikruose, svieste, įvairiuose sūriuose, mėsoje, kiaušinio trynyje, lašišoje. Žmogaus organizme jis susidaro veikiant saulės spinduliams. Žiemą rekomenduojama jo vartoti papildomai.

Vitaminas B2. Jis reikalingas akių junginei. Per didelis akių jautrumas šviesai gali reikšti vitamino B2 trūkumą. Šio vitamino daugiausia randama lapinėse daržovėse, grikių kruopose, kviečiuose, alaus mielėse, mėsos, žuvies ir pieno produktuose, kiaušiniuose.

Omega-3 riebalų rūgštys. Jos stabdo akių sausėjimą, reguliuoja akispūdį. Rekomenduojama valgyti šiaurinių jūrų žuvį – lašišas, skumbres, silkes, sardines, tuną. Žuvį galima pakeisti žuvų taukais. Kitas omega-3 riebalų rūgščių šaltinis – tai graikiniai riešutai, tamsiai žalios lapinės daržovės, linų sėmenų aliejus.

„Dėl daugelio akių ligų pacientai oftalmologo konsultacijai atvyksta patys, pajutę regėjimo pokyčius, todėl tokias ligas pavyksta diagnozuoti gana anksti ir, jeigu reikia, skirti gydymą. Deja, bet tokių ligų, kaip glaukoma, debetinė retinopatija, vaikams greitai progresuojanti trumparegystė, pradinėse stadijose sukeliamų simptomų pacientai nejaučia, todėl diagnostikos ir gydymo sėkmė priklauso nuo profilaktinių tyrimų. Labai džiaugiuosi stiprėjančiu mūsų regiono optikų optometristų ir Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojų oftalmologų bendradarbiavimu – vis dažniau sulaukiame pacientų atvykstančių konsultacijai, kuriems optikose buvo nustatytas padidintas akispūdis ar įtarti patologiniai pakitimai parenkant akinius. O laiku atvykusio paciento visapusiškam ištyrimui ligoninėje turime visas šiuolaikiškas priemones. Visi mūsų gydytojai kasdienėje praktikoje naudojasi moderniu koherentiniu tomografu, lazeriniu diagnostiniu prietaisu, kuriuo galime diagnozuoti ankstyviausius glaukomai būdingus pakitimus ir pastebėti net kelių mikronų pokyčius tinklainėje. Tokie vaizdiniai tyrimai taip pat labai padeda vizualiai pacientams paaiškinti, kokią patologiją jiems diagnozuojame, kodėl būtinas sekimas ir kodėl kartais būtini vaistai, kurių efekto pacientas gali ir nejausti. Jei turite įtarimų, kad Jus kamuoja akių liga, norite profilaktinio ar išsamaus ir visapusiško akių tyrimo, neatidėliokite akių sveikatos patikrinimo – kreipkitės į mūsų ligoninėje dirbančius gydytojus specialistus“, – apie akių ligas, jų profilaktiką bei gydymą mintimis dalinasi Respublikinės Panevėžio ligoninės Akių ligų skyriaus vedėjas, gydytojas oftalmologas Eugenijus Žvykas.

„Respublikinė Panevėžio ligoninė daug ir nuolat investuoja į naujos, šiuolaikiškos akių ligų diagnostikos ir gydymo įrangos įsigijimą ir, tuo būdu, ne tik gerina, bet ir plečia teikiamų diagnostikos ir gydymo paslaugų spektrą, į kurį šiuo metu patenka ir iki šiol mūsų gydymo įstaigoje nenaudotas glaukomos gydymo metodas – selektyvinė lazerinė trabekuloplastika , kuris papildo senuosius – operacinį ir medikamentinį gydymą. Stengiamės neatsilikti, sekame naujoves ir, esant galimybei, pritaikome jas savo darbe, taip tobulindami save, profesionaliai padėdami pacientams bei nuolat papildydami priemonių akių ligoms gydyti arsenalą“, – pasakoja Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas.

Kad akys būtų sveikos – sveikai maitinkitės, reguliariai atlikinėkite akių mankštas bei pasirūpinkite akių drėkinimu. Linkime Jums saugoti savo sveikatą ir sielos veidrodį – akis!

VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės informacija