
Panevėžio mažoji kunigų seminarija
Nemažai buvo dedama pastangų Panevėžyje įkurti mažąją kunigų seminariją. Naujų seminarijų steigimas buvo numatytas pagal 1927 metų konkordatą Lietuvos vyriausybės su Vatikanu.
Tos kalbos buvo pradėtos dar seniai. 1928 metais sausio 3 dieną vyskupas K. Paltarokas parašė raštą švietimo ministrui, kad būtų sudaryta galimybė Panevėžyje įkurti mažąją kunigų seminariją. Šiame rašte buvo remiamąsi Lietuvos vyriausybės sutartimi su Vatikanu. Vyskupui K. Paltarokui buvo pažadėta, kad seminarijai bus atiduotos uždaromos mokytojų seminarijos patalpos. Vėliau K. Paltarokui nesutariant kai kuriais klausimais su Lietuvos valdžia tos idėjos buvo atsisakyta.
Statybos reikalai labai pajudėjo į priekį tik1938 metais. Tais metais sudaryta statybos komisija: generalvikaras kunigas J. Jucys, kanauninkas M. Karosas ir kanauninkas M.Krikščiūnas. Buvo paskelbtas ganytojiškas vyskupo K. Paltaroko laiškas apie mažosios kunigų seminarijos statybą. Jame buvo kviečiama prisidėti prie būsimosios seminarijos statybos. Projektas paruoštas statybos inžinieriaus Antano Gargaso. 1939 metų pradžioje A. Gargasas projektą įteikė Statybos komisijai. 1939 metais pradėti statybos darbai ir greitai pamūrytas pirmas aukštas. Antanas Gargasas projektavo daugiausiai pastatų Panevėžyje tarpukario laikais. Jis dirbo Panevėžio miesto inžinieriumi. Jis buvo Vakarų krypties architektūros atstovas Lietuvoje. Statybos inžinieriaus mokslus baigė Belgijoje. Statybos darbus vykdė rangovai Jechielis Kaplanas ir Romas. Statyba vyko Upytės gatvėje.
Kaip rašė laikraštis ,,XX amžius“.,, Pastatas modernus , bet ne liuksusinis. Kazimieras Paltarokas praktiškas žmogus. Kainuos apie 6 milijonus 700 tūkst . litų . Jo statybą gausiai rems parapijiečiai“.
1936 metais kaip galimai reikalingos patalpos būsimai kunigų seminarijai nupirktos patalpos Respublikos gatvėje iš Juozo Šukio. Tų patalpų adresas Respublikos gatvė Nr.31. Jis čia turėjo kino teatrą ,,Pasaulis“. Tas kino teatras veikė jau keliolika metų. Patalpos buvo nuomojamos. Tame pastate ir toliau veikė kino teatras. Vėliau nuomos mokestis buvo naudojamas statybos reikalams.
1939 metais gegužės 27 dienos ,,Panevėžio garsas“ rašė, kad būsimai mažąjai kunigų seminarijai B. Andriškevičius paaukojo 15 tūkst. litų. Birželio 28 dienos ,,Panevėžio garsas“ rašė : „ Jau dedami pamatai būsimos kunigų seminarijos. 1939 metų rugpjūčio 19 dienos numeris rašė, kad jau mūras stiebiasi į trečią aukštą. Statyba vyko greitu tempu. Vėliau buvo skelbiama kiek aukojo atskiros parapijos ir kunigai ir šiaip tikintieji. Statybas buvo planuojama baigti 1941 metais. Planus sutrukdė prasidėjusi okupacija ir karas. Prasidėjus okupacijai statybinė medžiaga buvo atimta ir nebeleista statyti toliau seminarijos. Dabartiniu metu šiose patalpose įsikūrusi Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazija.
Fotonuotraukoje:
Panevėžio mažosios kunigų seminarijos projektas.
Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių
Donatas Pilkauskas

Pamatykite naujienas pirmi!
Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!