Panevėžio miesto ikimokyklinės įstaigos kitų rajonų vaikams turi būti prieinamos ir be susitarimų tarp savivaldybių

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) rugsėjo 11 d. priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, kuria patvirtinama, kad Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto Vaikų priėmimo į ikimokyklinio ugdymo mokyklų grupes ugdytis pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas tvarkos aprašo (Aprašas) nuostatos, numatančios, kad vaikai, registruoti kitose savivaldybėse, į miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigas priimami ir ugdomi daugiau nei 20 valandų per savaitę, tik jei sudaryta sutartis su kita savivaldybe dėl išlaidų apmokėjimo, prieštarauja įstatymams. Tokį sprendimą dėl ginčijamos aprašo nuostatos 2014 m. lapkričio mėn. buvo priėmęs ir Panevėžio apygardos administracinis teismas, tačiau Panevėžio miesto savivaldybė pasinaudojo teise apskųsti šią nutartį aukštesniajam teismui.

Teisminiai ginčai dėl Aprašo punkto teisėtumo prasidėjo 2014 m. vasario mėn., kai Panevėžio miesto savivaldybės taryba atsisakė vykdyti Vyriausybės atstovės Panevėžio apskričiai Rasos Šošič siūlymą naikinti neteisėtą Aprašo nuostatą.

„Panevėžio miesto taryba, nustačiusi sąlygą, jog registruoti kitose savivaldybėse vaikai tuo atveju, jeigu jų ugdymo trukmė viršija nustatytą, tai yra 20 valandų per savaitę trukmę, priimami ir ugdomi Panevėžio miesto savivaldybės mokyklose, vykdančiose priešmokyklinį ugdymą ir ikimokyklinį vaikų ugdymą tik esant sutarčiai su kita savivaldybe dėl išlaidų už vaiko ugdymą apmokėjimo, neteisėtai apribojo asmens laisvę rinktis valstybinę, savivaldybės ar nevalstybinę mokyklą ir ją keisti, kas prieštarauja Švietimo įstatymo 29 str. 1 dalies nuostatoms“,- konstatavo Panevėžio apygardos administracinis teismas. LVAT galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje pabrėžiama, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas yra teisingas ir teisėtas, todėl tenkinti Panevėžio miesto savivaldybės apeliacinį skundą nėra pagrindo.

„Žinoma, labai gerai, kai savivaldybės ikimokyklinio ugdymo reikalus aptaria sutartyse, tačiau tokios sutarties tarp savivaldybių nebuvimas negali būti kliūtimi vaikams lankyti pasirinktą ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ką patvirtino ir LVAT. Sulaukiu klausimų – ar tai reiškia, kad savivaldybės, iš kurių vaikai ateina į miesto ugdymo įstaigas nebeprivalės už tai mokėti. Noriu pabrėžti, kad tai, kaip bus vykdomi tarpusavio atsiskaitymai – savivaldybių, o ne darželinukų ir jų tėvų reikalas. Tai reiškia, kad vaikų priėmimą reglamentuojančiuose tvarkose negalimos nuostatos, ribojančios vaiko teisę rinktis ugdymo įstaigą tik dėl to, kad savivaldybės nepasiraišusios apmokėjimo už jų ugdymą sutarčių. Manau, kad savivaldybės šiuos klausimus geranoriškai išspręs tarpusavyje, į tai neįtraukdamos darželinukų ir jų tėvų“,- sakė R.Šošič.

Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje tarnybos inf.