Istorijos puslapiaiNAUJAUSIOS ŽINIOSSukaktys

Panevėžio miesto savivaldybė 1918-1940 m.

1918 metais Panevėžio mieste dar šeimininkavo vokiečių valdžios atstovai. Miesto burmistru dirbo vokietis Hesse. 1918 metais lapkričio 27 dieną Ramygalos gatvėje susirinko virš 25 buvusios Panevėžio miesto dūmos narių ir visuomenės veikėjų. Burmistro pareigas patikėta eiti buvusiam burmistrui Aleksandrui Vitartui. Jam padėti išrinkti keli specialistai, o reikalų vedėju išrinktas Vladas Kličmanas. Sekančią dieną Aleksandras Vitartas, Pranas Dauguvietis ir Vladas Kličmanas lankėsi pas vokiečių valdžios atstovus ir perdavė jiems susirinkimo dalyvių pageidavimus.Vokiečių valdžia jiems nieko nepažadėjo.

1918 metais gruodžio 9 dieną toji miesto valdyba įsikūrė Savitarpinės paskolos draugijos patalpose ir pradėjo veikti pusiau oficialiai.1918 metų gruodžio 23 dieną susikūrė raudonoji darbininkų taryba.1919 metų sausio 6 dieną raudonoji armija artėjo prie Panevėžio. Miesto savivaldybė su burmistru A.Vitartu priešakyje buvo paleista. Tai tęsėsi iki kovo 25 dienos, kol bolševikai buvo išvaryti. Vėliau trumpam laikui raudonoji armija vėl buvo sugrįžusi į Panevėžį.1919 metų gegužės 23 dieną Lietuvos kariuomenė galutinai išvijo raudonąją armiją iš miesto ir apskrities. Atkurti miesto savivaldybę buvo nelengva. Miesto prezidentu laikinai išrenkamas lenkų tautybės advokatas Teodoras Liudkevičius.Miesto ūkis per karą buvo apleistas, gatvės seniai nebuvo taisytos. Mieste buvo silpnas apšvietimas, nors tam naudojama elektra. Senas tiltas per Nevėžį Respublikos gatvėje vos laikėsi ir jam reikėjo kapitalinio remonto. Miesto valdybos kasa buvo beveik tuščia.

1919 metų rugsėjo 8 dieną Panevėžio miesto prezidentu išrinktas Bronius Adomulis. Valdybą sudarė 4 asmenys. Br.Adomulio padėjėju tapo Vladas Kličmanas. Pirmuoju miesto tarybos pirmininku tapo kunigas Jonas Maciejauskas. Pirmas savivaldybių įstatymas priimtas 1919 metų spalio 10 dieną. Savivaldybės gavo teisę sudaryti savo biudžetą, tvarkyti ūkį, steigti ligonines, tiesti kelius, tvarkyti gatves, statyti tiltus.Savo lėšų jos gaudavo iš gyventojų mokesčių, rinkliavų, notarinių prievolių, valstybės subsidijų.

1923 metų liepos 19 dieną savo posėdyje miesto taryba svarstė miesto ribų nustatymo klausimą.1923 metais rugpjūčio 4 dieną miesto taryba išklausė Vlado Kličmano pranešimą apie elektrinės statybą Panevėžio mieste. Konstatuota lėšų trūkumas ir nutarta pardavinėti elektros obligacijas. Iš svarbiausių miesto savivaldybės nuveiktų darbų svarbiausias be abejo buvo nuosavos elektros stoties įsteigimas. Kitos savivaldybės elektros stotis tuo metu atidavinėjo privačiam kapitalui. Panevėžio miesto savivaldybė pati nutarė rūpintis apšvietimo reikalu.1922 metais supirktos reikalingos medžiagos. 1923 metais spalio mėnesį nauja elektrinė pradėjo savo darbą. Vėliau pajamos iš elektrinės sudarė didžiausią savivaldybės pajamų dalį.

1924 metų sausio 9 dieną miesto tarybos posėdyje pritarta sprendimui įsteigti apygardos teismą. Tam reikalui numatyta skirti 6000 litų. 1924 metų sausio 15 dieną tarybos posėdyje nutarta sutvarkyti St.Montvilos teatrą, kadangi jis buvo labai apleistas. Nutarta dėti pastangas tą teatrą perimti miesto žinion ir remontui skirti 15 tūkst. litų,valstybės knygyno išlaikymui 5000 litų, pašalpą muziejui 1000 litų, Kalėdų eglutei 2000 litų, vasaros vaikų darželiui 4000 litų, kultūrinėms organizacijoms 5000 litų, prieglaudų išlaikymui 12000 litų, labdarybės organizacijoms 6000 litų. Įvairios išlaidos beturčių ir bedarbių būviui pagerinti ir jiems teikti pašalpos sudarė 10000 litų. 1924 m.gegužės 3 dieną, apsvarsčiusi klausimą dėl šaligatvių sutvarkymo, taryba nutarė: visose miesto gatvėse ir gatvelėse privalo būti įrengti šaligatviai, o gatvės, kur galima, praplatintos. Miesto centre šaligatviai turi būti iš cemento, gi miesto pakraščiuose leidžiami mediniai šaligatviai, ne mažiau kaip 0,70 cm. platumo.1924 metų birželio 2 dieną pripažinta, kad miestui reikalingas laikraštis ir nutarta bendrovei,, Panevėžio balsas’’ skirti tolimesniam leidimui 100 litų mėnesinę subsidiją. Taip pat tame posėdyje svarstyta ,,Panevėžio gimtajam kraštui tirti’’ draugijos raštas apie namo Kranto Nr.25 nusavinimą iš Ničajienės ir leisti juo naudotis Panevėžio ,,Gimtajam kraštui tirti draugijai’’ kol ši egzistuos. 1924 metų rugpjūčio 5 dienos posėdyje svarstyta Panevėžio miesto rinkimų komisijos sudarymo klausimas. Miestą nutarta padalinti į rinkimines apylinkes. Prašoma prie rinkiminių apylinkių organizuoti budėjimą. Pirmas punktas įkurtas prie miesto valdybos Ramygalos gatvėje, antras punktas prie ugniagesių pastato Sodų gatvėje, trečias punktas prie Aido draugijos Vasario 16 gatvėje, ketvirtas prie J.Masiliūno namų Stoties ir Pušaloto gatvių kampe, penktas prie lietuvių prieglaudos prie senosios Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios. Miesto rinkimų komisijos posėdyje 1924 metų rugpjūčio 6 dieną paskirti 5 rinkimų komisijų pirmininkai: pirmos apylinkės-H.Landau, antros -J.Handinas, trečios- J.Moigis, ketvirtos- K.Motieka ir penktos-J.Grabys. Kariai, gyvenantys kareivinėse, rinkimuose dalyvauti negalėjo.1924 metų rinkimuose išrinkta 40 atstovų: žydų tautybės 15 deputatų, lenkų 5, 1 vokietis,likusieji lietuviai.

1924 m.lapkričio 6 dieną įvyko miesto tarybos prezidiumo ir valdybos rinkimai ugniagesių salėje. Pirmininkaujant advokatui T.Liudkevičiui, prasidėjo susirinkimas.Vl.Kličmanas tarybos pirmininku pasiūlo J.Grabį. Už jį balsavo 30, prieš 5, nebalsavo 4 darbininkų frakcijos nariai. Pirmininku išrinktas krikščionių–demokratų frakcijos narys kun.J.Grabys, vicepirmininku išrinktas advokatas H.Landau, išrenkama valdyba: Vladas Snarskis, Abraomas Fleišeris, Ilja Gurvičius, Vladas Kličmanas ir Tadas Chodakauskas.1924 metų lapkričio 20 dienos posėdyje prisaikdintas burmistras T.Chodakauskas ir valdybos nariai. Seniausiu miesto tarybos nariu buvo Michaelis Rosakas. Pirmą kartą į miesto tarybą M.Rosakas išrinktas 1878 metais ir išbuvo tarybos nariu be pertraukos iki karo. Po karo 1919 metais vėl pateko į tarybą. Į antrąją tarybą nebebuvo išrinktas. Panevėžio miesto taryboje M.Rosakas išbuvo 39 metus.

1924m. gruodžio 1 dieną posėdyje miesto burmistras T.Chodakauskas konstatavo, kad valdybos kasoje tik 176 litai. Burmistras pasiūlė paimti paskolą. Iš Lietuvos banko pasiskolinama 35000 litų. Be to Plentų ir ir Vandens kelių valdyba buvo pažadėjusi duoti pašalpos iki 30 tūkst. litų tilto statymui per Nevėžio upę, iš kurių 12000 miesto valdyba jau gavo.

1924 m.gruodžio 1 dienos posėdyje miesto taryba nutarė 1925 metais leisti steigti Panevėžyje, išskyrus Senamiesčio ir Plūkių kaimus 20 aludžių.

Panevėžio miesto taryba nutarė deleguoti T.Chodakauską, Č.Petraškevičių ir Vl. Kličmaną į Ministrų kabinetą, kad suteiktų pašalpą viešiesiems darbams, turint tikslą šelpti bedarbius.Tuojau pradėta bedarbių registracija ir miesto valdyba steigė darbo biržą.1925 metais Ministrų kabinetas viešiesiems darbams organizuoti suteikė kreditą Panevėžio miesto valdybai 65 tūkst. litų. Ryšium su žemės reforma Panevėžio miesto plotas labai padidėjo. Prijungta Panevėžio dvaro, Senamiesčio, Fermos ir Navadolio dvaro teritorijos. Prasidėjo privačių namų statyba. Panevėžyje plito medinių namų statyba, nes plytas reikėjo gabenti iš Tauragės ir kitų tolimų vietovių, dėl to Panevėžiui buvo labai brangu. Dembavos plytinė tuo metu laikinai nedirbo. Mūrinė statyba plačiai paplito tik 4 dešimtmetyje.

Dar 1923 metais miesto valdybą miesto sodą buvo atidavusi nemokamai ugniagesių draugijai, 1924 metais darbo federacijai. Per 2 metus miestas jokių pajamų iš sodo neturėjo.1925 metais kovo 10 dieną miesto valdyba paskelbė varžytines miesto sodui išnuomoti 3 metams. Laimėjo akcinė bendrovė ,,Spindulys‘‘. Nuomos terminas prasidėjo 1925 metų kovo 15 dieną. Mokestis paskirtas 605 litai metams. Miesto valdyba pasiliko teise pasinaudoti sodu po 5 kartus kiekvieną vasaros sezoną. Sodas atviram naudojimui turi būti atviras nuo 7 val. ryto iki 7 val. vakaro. Nuomininkai kasmet privalėjo sodinti medžius ir krūmus iki 40 vienetų per metus. Nuomininkai privalėjo valyti sodui priklausančias Respublikos ir P.Puzino gatves.

Vienas svarbiausių savivaldybės atliktų darbų buvo gelžbetoninio tilto per Nevėžį statyba. Tam buvo paskelbtas konkursas. Konkursą laimėjęs projektą paruošė inžinierius Pranas Morkūnas. Tiltas planuojamas 42 metrų ilgumo, bendras plotis 11,5metro. Svarbus veiklos baras buvo mokyklų statyba. Savivaldybė išlaikė apie 90% mokyklų. Reikėjo statyti naujas mokyklas, nes 1928 metais mieste įvedamas privalomas pradinis mokslas. Buvo renkami iš gyventojų tiksliniai mokesčiai pradinių mokyklų steigimui.1923 metais pastatyta pirmoji 6 komplektų pradžios mokykla Klaipėdos ir Marijos gatvių sankryžoje. Projekto autorius inžinierius Marijonas Stanevičius. Panevėžio miesto savivaldybė pradžios mokyklų pastatams įsigyti, statyti ir remontuoti skyrė 1923 metais -46054 litus, 1924 m.- 15.480 litų,1925m. -1952 litų,1926m.-3258 litus,1927 -1515 litų.Viso 67.859 litus.

1934 metais vyko lapkričio 9-10 d.rinkimai į savivaldybės tarybą. Rinkimų komisijos pirmininku buvo Jurgis Elisonas. Į Panevėžio miesto tarybą išrinkti : Juozas Vileišis – gydytojas, Jonas Bielinis – pašto viršininkas, Julijonas Lindė-Dobilas-gimnazijos direktorius, Pranas Aižinas –tarnautojas, Mykolas Marcinkevičius –gydytojas, Zundelis Borokas – gydytojas, Liudas Žemaitis –vaistininkas, Kazys Germanas –inžinierius, Petras Butėnas-mokytojas, Algirdas Moigis- notaras, Juozas Masiulis –namų savininkas, Jurgis Elisonas – direktorius, Juozas Barysas – prekybininkas, Pranas Vanagas- prekybininkas, Juozas Barauskas -laikrodininkas, Aleksandras Babianskis – gydytojas,Vincas Kulvecas – batsiuvys, Abraomas Fleišeris – agentas, Abraomas Taica –advokatas, Heselis Chazenas –pramonininkas, Šmuelis Ramas – namų savininkas, Kasrielis Dembo –pirklys.

1934 metais Panevėžio miesto savivaldybėje dirbo 78 asmenys. Panevėžyje buvo 122 gatvės, iš jų grįstos 45, Miestas užėmė apie 3000 ha plotą. Mieste buvo 6 viešos aikštės, 3 grįstos, 3 ne. Mieste buvo13 artezinių šulinių. Mieste veikė tik viena pirtis. Ji priklausė žydų bendruomenei, 3 turgavietės.Vienas iš svarbių darbų buvo miesto plano sudarymas. Miesto plano sudarymo darbus pavesta atlikti rangovui – geodezijos inžinieriui M.Ratautui. Sutartis su juo sudaryta 1933 metais. Jo sudarymo išlaidos buvo 44.551.90 litų.1935 metais Panevėžio miesto biudžetas sudarė 1.2399.70 litų.1935 metais mieste užregistruotas 661 bedarbis.

Buvo platinamos svarbesnės miesto gatvės: Stoties,Vasario 16, Elektros, P.Puzino ir Prez.Smetonos. Mieste atsirado naujų gražių statinių: Lietuvos banko rūmai, Ligonių kasos, Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito banko ir kiti.1930 baigta statyti Katedra. Išaugo ,,Maisto “ fabriko, mergaičių gimnazijos ir kiti pastatai. Dešinysis Nevėžio krantas tarp Respublikos gatvės tilto ir apskrities savivaldybės ligoninės buvo pagrinde sutvarkytas, o pakraščiu įrengta graži lanko formos plačiais šaligatviais, medžiais apsodinta alėja –Jakšto prospektas. Tas prospektas vėliau tapo jaunimo susitikimų vieta ir buvo pavadintas ,,meilės alėja“. Nuo apskrities savivaldybės ligoninės ligi ,,Laisvės ‘‘tilto Nevėžio vaga ištiesinta, krantas iškeltas ir pratęstas iki Jakšto prospekto.

Miesto savivaldybė rūpinosi labdara. Savivaldybė išlaikė 6 prieglaudas. Miesto valdžia išlaikė 9 pradžios mokyklas(2 žydų ir 7 lietuvių). Jose mokėsi 2000 vaikų. 1934 metais savivaldybė užsakė apie 800 porų batų vaikams.Visai neturtingiems nemokamai duodavo vadovėlių, sąsiuvinių, pirties paslaugas ir medicinos pagalbą. Vien tik pradžios mokykloms ir mokytojams išlaikyti savivaldybė išmokėdavo 100 tūkst. litų per metus, knygyno išlaikymui -11000 litų. Gaminami dviviečiai suolai.Tik 4 pradžios mokyklos turėjo tinkamas patalpas.Visose mokyklose dirbo 42 mokytojai, kuriems savivaldybė duodavo butpinigius, apmokėdavo už kurą ir elektros apšvietimą.1934 metais savivaldybė išleido vaistams ir medikamentams 19.444 litų, beturčiams gydyti 94.189 litų, sveikatos įstaigų subsidijavimui 5200 litų. Iš viso tam išleidžiama 120.820 litų.1935 metais Panevėžio miesto biudžetas siekė 1.239.970 litų.

1936 metais paskelbtas naujas Seimo rinkimų įstatymas. Pagal jį kandidatus į Seimą kėlė apskričių ir miestų tarybos.1936 metais vyko Seimo rinkimai. Panevėžio apygardos seimo rinkimų komisijos pirmininku buvo paskirtas Panevėžio apygardos teismo teisėjas L.Vabalas,o nariais Panevėžio apygardos teismo prokuroro padėjėjas J.Merkys, pradinės mokyklos vedėjas St.Janauskas ir pradinės mokyklos mokytojas P.Daukas. Balsavo 59.744 apskrities gyventojų. Rinkikų buvo 77.559. Balsavo 77,03%. Panevėžio miesto savivaldybės biudžetas 1938 metais ivykdytas su 2.259.692.05 litų ir 5 centų pajamų ir 2.138.696 litų 65 centų išlaidų. Buvo pasiektas 120.995 litų 40 ct.perteklius. Pagrindiniai darbai padaryti: galutinai užbaigta 6 komplektų pradžios mokyklos mūrinė statyba Danutės gatvėje, kainavusi 169.818.88, suremontuoti miesto savivaldybės rūmai. Kainavo 120.415 litų. Kanalizacijos darbams išleista 49.016.45 litai. Daug lėšų skirta ,,Laisvės‘‘ ir ,,Respublikos“ tilto remontui. Išgrįsta vieškelių 8.015 m2, išgrįsta gatvių 89.75 m2 akmenimis, pergrįsta gatvių 1556m2, miesto savivaldybės ugniagesių komandai nupirktas naujas automobilis su baku vandeniui 2000 litrų talpos už 12.531.25 litus, taip pat automobilis pritaikytas gatvėms laistyti ir gaisrams gesinti už 18.926.72 litus. Administracijos reikalams biudžete patvirtinta 144.183 litų, išleista 142.262 litų 59 centai. Švietimo, mokslo ir kultūros reikalams biudžete patvirtinta 186.589 litų, faktiškai išleista 165.426 lito. Pašalpa muziejui sudarė 1.829 lito, muziejui statyti 10 tūkst. litų, šaulių teatro administracijai 1200 litų.Visoms pradžios mokykloms pagaminta dviviečių suolų- 141, fisgarmonijų -1, spintų -2, kėdžių -29, kabyklų-1 taburečių-1 ,stalų -1.Tam reikalui išleista 4881 lito. Be to įvairiausių mokslo priemonių pirkta 1.288 litų sumai. Beturčiams vaikams pirkta vadovėlių 3.775 litų 50 ct. sumai, sąsiuvinių 33.500 vnt.,625 poros batų, Kalėdų eglutei ruošti skirta 1.455 lito 50ct.1938 metais pastatytas naujas mūrinis 2- aukštų Danutės gatvėje pradinės mokyklos pastatas , į kurį perkelta pradžios mokykla Nr.1. 1940 metais numatytas Panevėžio miesto biudžetas 2mln.236 tūkst litų, Šiaulių 4 mln.403 tūkst, Kauno 19 mln.759 tūkst, Marijampolės 999tūkst, Alytaus 480 tūkst., Ukmergės 653 tūkst litų. Darbai tesėsi iki pat 1940 metų vasaros.
1940 m. vasarą prasidėjusi sovietinė okupacija daug ką pakeitė miesto gyvenime.

Fotonuotraukose:
Nr.1 Pirmoji Panevėžio miesto savivaldybės taryba.
Nr.2 Antroji Panevėžio miesto savivaldybės taryba.
Nr.3 Panevėžio miesto elektrinė.

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinio

Donatas Pilkauskas

Tags

Siūlome perskaityti

Panevėžio naujienos

Aukštaitijos naujienos

Komentarai

Lietuvos naujienos

Kultūros naujienos

Laisvalaikis

AINA TV

Istorijos puslapiai

Bendruomenės naujienos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Komentarų sistema leidžia skaitytojams išsakyti savo nuomonę, pasidalinti įdėjomis, pateikti papildomos informacijos ar pasiginčyti su oponentais. Redakcija pasilieka teisę pašalinti skaitytojų vulgarius, skatinančius smurtą, įžeidžiančius, skatinančius tautinę, rasinę, religinę ar kitokią neapykantą ir grasinančius komentarus.