Panevėžio miesto turgus

Panevėžio miesto turgus

5005
0
DALINTIS

Jau prieš kelis šimtmečius minima Panevėžyje Turgaus aikštė. Joje ir būdavo miesto turgus. 1912 metų šaltiniai mini, kad Panevėžyje į Ukmergės gatvę nukeltas arklių turgus. 1919 metais Turgaus aikštė pavadinta Laisvės aikšte.

Ši aikštė buvo pagrindinė turgaus vieta Panevėžyje. 1928 metais ,,Panevėžio balsas “ rašė, kad Panevėžyje arklių turgus yra Ukmergės gatvėje. Ketvirto dešimtmečio pradžioje turgavietė buvo iškelta iš Laisvės aikštės. 1934 metais turgus vėl sugrįžo į Laisvės aikštę. 1934 metais liepos 15 dieną ,,Panevėžio balsas“ rašė, kad dalis miesto turgavietės iškelta į Savanorių aikštę. Čia jau seniau buvo malkų turgavietė. Malkų turgavietė vos ne kasdien veikdavo žiemą. Ūkininkai atveždavo daug malkų, bet čia ypač trečiame dešimtmetyje visai nebūdavo durpių ir briketų.

Dabar čia atkelta ir gyvulių turgavietė iš Ukmergės gatvės. Ukmergės gatvėje gyvulių turgaus vietoje įkuriama trečioji pradžios mokykla.1936 metais buvo surinkti 735 gyventojų parašai, kad turgavietė būtų visai iškelta iš miesto centro. 1939 metais spalio 7 dieną ,,Panevėžio garsas“ rašė, kad turgus iš Laisvės aikštės iškeltas į Gedimino aikštę. Pastoviai vyko diskusijos dėl miesto turgaus vietos.

1937 metais miesto pietinėje dalyje suformuota sklypai ir kuriamas naujas Panevėžio rajonas. Jis apėmė Klaipėdos, Daukanto ir Džonto gatves. Čia buvo planuojama perkelti miesto turgų. Projektą paruošė miesto inžinierius Antanas Gargasas.1938 metais įrengta nauja turgavietė Klaipėdos, Džonto ir Daukanto gatvių kvartale. Gyventojai skyrė 1 ha žemės. Čia įrengta gyvulių, pašarų ir medžiagų turgavietė. 1938 metų lapkričio mėnesį pradėjo veikti. Čionai buvo perkelta prekyba gyvuliais. Kartu dalis ūkininkų reiškė pretenzijas, kad nepatogi vieta ir gatvė per siaura.

1940 metais ,,Panevėžio garsas „rašė , kad turgus vėl atsirado Laisvės aikštėje. Čia galima nusipirkti įvairių žolelių. Bet kartu neleidžiama buvo Laisvės aikštėje statyti vežimų su arkliais.

Panevėžio mieste ir apskrityje buvo pakankamai reglamentuota turgų dienų tvarka. Panevėžio mieste buvo 3 turgavietės. Tai matome iš burmistro T. Chodakausko ataskaitų. Turgų dienos būdavo pirmadieniais ir ketvirtadieniais. Taip pat buvo nustatytos ir prekymečių dienos. Jos buvo nustatytos po įvairių švenčių. Tai: pirmas šiokiadienis po Šv. Jurgio,( balandžio 23d.), šiokiadienis po Šv. Petro ( birželio 29d.). Taip pat nurodytos prekymečių dienos: rugpjūčio 9, rugsėjo 10 ir rugsėjo 11 diena. Tokia tvarka buvo nustatyta 4 dešimtmetyje. Ramygaloje turgai būdavo trečiadienį, Subačiuje trečiadienį ir penktadienį, Raguvoje antradienį, Pušalote trečiadienį, Šeduvoje ketvirtadienį ir Šeduvoje prekymečiai pirmą mėnesio pirmadienį. Troškūnuose turgai būdavo ketvirtadienį. Turgai būdavo ir dar kuriuose kituose apskrities mieteliuose.

Dar 3 dešimtmetyje buvo nustatyti įkainiai už įvairių prekių pardavimą Panevėžio mieste. Tas prekeivis, kuris į turgų atvykdavo su vienu arkliu mokėjo 30 centų dienai, su dviem arkliais mokėjo 50 centų. Mėnesinis mokestis prekeiviui buvo 3 litai. Prekiaujantis mėsos produktais turėjo mokėti į dieną 50 centų, o duonos gaminiais 20 centų. Už parduodamą arklį į dieną reikėjo mokėti 2 litus, o karvę 1 litą. Arklys 1922 metų spaudos duomenimis kainavo 400 litų, karvė 300 litų. Smulkių gyvūnų pardavimui buvo nustatyta dienos kaina 50 centų. Į turgus suvažiuodavo labai daug ūkininkų. Po sėkmingos dienos kai kurie užsukdavo į miesto restoranus. Ypač didelį pasisekimą turėjo restoranai su centraliniu šildymu. Kaip rašė to meto spauda ūkininkai užeidavo pasižiūrėti kaip šildomos patalpos be malkų. Panevėžyje daugiausiai tuo metu restoranus valdė iš JAV sugrižę lietuviai. Šiuo verslu, kaip rašė spauda, mažai vertėsi žydų tautybės asmenų. Panevėžyje turgai nebuvo rengiami šeštadieniais ir sekmadieniais, nes tai buvo lietuvių ir žydų švenčių dienos. Buvo kreipiamas didelis dėmesys į mieste vyraujančias tautines bendruomenes ir jų religinius įsitikinimus.


Fotonuotraukose :
Nr1,2. Panevėžio miesto aikštė turgaus dieną. 20 a. 2- 3 deš.

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.

 

Donatas Pilkauskas

NĖRA KOMENTARŲ

PARAŠYTI KOMENTARĄ

Komentarų sistema leidžia skaitytojams išsakyti savo nuomonę, pasidalinti įdėjomis, pateikti papildomos informacijos ar pasiginčyti su oponentais. Redakcija pasilieka teisę pašalinti skaitytojų vulgarius, skatinančius smurtą, įžeidžiančius, skatinančius tautinę, rasinę, religinę ar kitokią neapykantą ir grasinančius komentarus.