Panevėžio miesto valdžios siekis išplėsti valdymo aparatą 1941 m.

1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus ir aneksavus Lietuvos valstybę, pradėta griauti jos politinę, socialinę, ūkinę bei kultūrinę sanklodą. Imtos naikinti tautos tradicinės dvasinės vertybės, priverstinai pradėta diegti komunistinę pasaulėžiūrą ir ideologiją.

Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo 1940 m. lapkričio 12 d. įsaku pagal Sovietų Sąjungos pavyzdį buvo pertvarkyta vietos valdžia – paleistos savivaldybės, paskirti miestų, apskričių, valsčių, apylinkių, miestelių Darbo žmonių Deputatų tarybų (nuo 1977 m. – Liaudies deputatų tarybų) Vykdomieji komitetai.

Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi dokumentai, atspindintys to meto Panevėžio valdžios siekį, augant pramonei bei gyventojų skaičiui mieste, išplėsti miesto valdžios aparatą, įtraukiant į jį daugiau sovietinei valdžiai lojalių žmonių.

Nors Panevėžio miesto valdžia jau turėjo suformuotą vietinę tarybą, Vykdomąjį komitetą ir atliko valdžios ir valdymo funkcijas, ji kreipėsi į Liaudies komisarų tarybą (aukščiausia vykdomoji ir tvarkomoji valstybinės valdžios institucija Lietuvoje, veikusi 1940–1941 ir 1944–1946 m.) dėl valdžios aparato etatų mieste padidinimo.

Panevėžio miesto Darbo žmonių Deputatų tarybų Vykdomojo komiteto1941 m. kovo 19 d. protokole Nr. 50 rašoma:

Turint galvoje, kad Panevėžio miestas turi apie 37000 gyventojų, turi didelę ir vis didėjančią pramonę, kad miestas yra respublikinės priklausomybės, ir per tai darbuotojams prisideda daug darbo, aptarnaujant gyventojų reikalus, miesto VK nutarė, nustatyti žemiau išvardintus etatus ir atlyginimą ir prašyti šiuos etatus ir atlyginimus tvirtinti.

Buvo suplanuota, kad į naujojo Panevėžio m. Vykdomojo komiteto sudėtį pateks tokie padaliniai: Vykdomojo komiteto prezidiumas, Kadrų sektorius prie Vykdomojo komiteto pirmininko, Civilinės būklės aktų įrašų biuras, Fizinės kultūros ir sporto komitetas, Komunalinio ūkio, Prekybos, Sveikatos apsaugos, Darbo, Liaudies švietimo, Socialinio aprūpinimo, Bendrasis, Žemės ir Vietinės pramonės skyriai, Planų komisija.

Prašyta 5 etatų, sudarysiančių Vykdomojo komiteto prezidiumą: Vykdomojo komiteto pirmininko pareigybės su 1 300 rub. atlyginimu, pirmininko pavaduotojo etato, numatant 1100 rub. atlygį, sekretoriaus – 800, „juriskonsulto“ – 700 ir „šoferio“ – su 350 rub. atlyginimu.

Kadrų sektoriui prie Vykdomojo komiteto pirmininko prašyta tik vieno etato – sektoriaus vedėjo, kuriam būtų mokama 600 rub. alga.

Civilinės būklės aktų įrašų biurui reikėjo 4 etatų: vedėjo (400rub.), registratoriaus (300), archyvaro (250), kurjerio-valytojo (175).

Fizinės kultūros ir sporto komitetui prašytas tik vienas etatas – komiteto pirmininko su 450 rub. atlyginimu.

Daugiausia darbo turėjo ir net 26 etatų reikalavo Komunalinio ūkio skyrius: skyriaus vedėjo su 800 rub. alga, butų ūkio vedėjo pavaduotojo (500), remontų techniko (550), inžinieriaus architekto (1100), buhalterio (550), raštvedžio (450), dviejų sąskaitininkų (po 400), buhalterio padėjėjo (450), mašininko (spausdinančio rašomąja mašinėle) (300), 6 komisarų etatų (po 300 rub.), butų dalies sekretoriaus (350), statybos inžinieriaus (750), miesto matininko (600), dviejų technikų (po 550), braižytojo (400), sekretoriaus (350), kuro vedėjo (400), kurjerio (175) ir valytojo (175rub.).

Prekybos skyriui prašė 3 etatų: skyriaus vedėjo su 700 rub. atlyginimu, prekybos inspektoriaus (500), sekretoriaus-mašininko (300).

Sveikatos apsaugos skyriui prašyta 6 etatų – skyriaus vedėjo su 800 rub. atlyginimu, profilaktinio gydymo inspektoriaus (700), sanitarijos inspektoriaus (600), buhalterio (500), sekretoriaus-mašininko (400), kurjerio-valytojo (175).

Darbo skyriui prašė 4 etatų: skyriaus vedėjo, mokant 500rub. atlyginimą, sekretoriaus-mašininko (400), registratoriaus (300), kurjerio-valytojo (175).

Liaudies švietimo skyriui reikėjo 7 etatų: skyriaus vedėjo su 800 rub. atlyginimu, pradžios mokyklų vyr. inspektoriaus (vedėjo pavaduotojo) (650), pradžios mokyklų inspektoriaus (500), politinio švietimo inspektoriaus (500), buhalterio (500), sekretoriaus-mašininko (400), kurjerio-valytojo (175).

Socialinio aprūpinimo skyriui trūko 5 etatų: skyriaus vedėjo (600), buhalterio (500), sekretoriaus (400), mašininko (300), agento (300).

Bendrajam skyriui reikėjo 10 etatų: skyriaus vedėjo (600), inspektoriaus (400), Slaptosios dalies vedėjo (400), raštvedžio (350), mašininko (300), registratoriaus (300), telefonisto (250), kurjerio-valytojo (175), sargo (175), kūriko (175).

Planų komisijai buvo reikalingi du etatai – pirmininko (700) ir ekonomisto (600).

Vietinės pramonės skyrius prašė trijų žmonių: skyriaus vedėjo (800), inžinieriaus-technologo (750) ir buhalterio (500).

Žemės skyriui reikėjo veterinarijos gydytojo su 600 rub. atlyginimu ir veterinarijos felčerio su 400 rub. atlyginimu.

Dokumentą pasirašė tuometinis Panevėžio m. Vykdomojo komiteto pirmininkas Augustas Sereika.

Neaišku, ar tuometinei miesto valdžiai pavyko įgyvendinti savo planus, nes vos po trijų mėnesių mieste, kaip ir visoje Lietuvoje, jau viešpatavo kiti – nacistinės Vokietijos okupantai.

Panevėžio kraštotyros muziejaus

Istorijos skyriaus vyresn. muziejininkė

Emilija Juškienė