Panevėžio „Minties“ gimnazijos komanda dalyvavo tarptautiniame darnaus vystymosi projekte “Baltic care“ Švedijoje

Rasa Širmulienė

Panevėžio „Minties“ gimnazijos anglų kalbos mokytoja metodininkė

Pastaruoju metu darnus vystymasis tampa viena populiariausių ir ambicingiausių visuomenės raidos ideologijų. Egzistuoja didžiulė požiūrių į darnų vystymąsi įvairovė. Mokslo darbuose labai skirtingai suprantamas ir apibrėžiamas darnus vystymasis. Į šią sąvoką įtraukiamų aspektų gausa paverčia ją diskusijų objektu. Įvairiose šalyse analizuojami darnaus vystymosi teoriniai ir praktiniai aspektai.

Taigi, socialinės pedagogės Reditos Šarapajevienės iniciatyvos dėka buvome atrinkti į projektą ir šių metų rugsėjo 22-26 dienomis mes, Panevėžio „Minties“ gimnazijos abiturientė Meilė Vaičiūnaitė, socialinė pedagogė Redita Šarapajevienė ir anglų kalbos mokytoja Rasa Širmulienė, vykome į Švedijos mieste Sigtunoje vykusį tarptautinio projekto apie darnų vystymąsi “BALTIC CARE“ partnerių susitikimą. Dalyvavo keturių šalių atstovai: Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Švedijos. Kiekviena šalis atrinko keturias delegacijas po tris žmones iš skirtingų mokyklų. Tai galėjo būti du mokytojai ir vienas mokinys arba vienas mokytojas ir du mokiniai.

Susitikimo metu vyko labai intensyvus darbas: Meilė pristatė mūsų gimnaziją – papasakojo apie mokyklą, jos misiją ir viziją, turimus užklasinės veiklos būrelius ir veiklas bei mūsų mokyklos leidinį „Pertrauka“. Aš pristačiau jau vykdomas ir jau netgi tradiciniais renginiais tapusius renginius mūsų gimnazijoje, kurie veda į darnų vystymąsi: sveikos mitybos renginiai mokiniams ir mokytojams, sveikatos gerinimo (fizinio aktyvumo) renginius, darnų mobilumą – kad skatiname į gimnaziją eiti pėsčiomis ar oro sąlygoms leidžiant važiuoti dviračiu – turime dviračiams laikyti specialias vietas, esame turėję iš antrinių žaliavų sukonstruotų rūbų madų konkursą, švietimo kontekste integruojame temas į programas, taip pat siekiame darnos per bio – įvairovės prizmę – biologijos mokytojos vedasi vaikus per pamokas į kiemą ir skaičiuoja bei išvardija augalus, vabzdžius bei medžius, kuriuos galima pamatyti gimnazijos teritorijoje, o taip pat turime medelių ir gėlių sodinimo akcijas. Taip pat minėjau, dar siekiame darnos per šildymą – artėja renovacija, t.y. langų keitimas ir stengiamės taupyti elektrą bei vandenį bei ketiname daryti ir iškabinti plakatus, skatinančius taupyti išteklius bei vykdyti kitas veiklas. Taip pat visos pasisėmėme idėjų iš kitų mokyklų pristatymų bei turėjome galimybę išklausyti ir diskutuoti su projekto svečiais, kurie savo darbe puoselėja darnų vystymąsi: Dr Margret Benedikz, Eddy Johansson, Dr Lars Johnson, Dr Lars Ryden ir Frans Lenglet, Martin Johnson pristatė Rajda projektą, taip pat studentus iš Uppsala universiteto, kurie organizavo praktines užduotis ir turėjome analizuoti straipsnių medžiagą, dirbti skirtingose grupėse ir pristatinėti savo įžvalgas.

Labai džiugu, kad teko galimybė susipažinti su Sigtunos miestu – buvo organizuota ekskursija pėsčiomis. Miestas įkurtas 980-aisiais metais švedų vikingo karaliaus Erik Segersäll (Pergalingojo Eriko), Sigtuna gali drąsiai vadintis pačiu seniausiu Švedijos miesteliu. Viduramžiais dvelkiančiame miestelio centre driekiasi siauros, besivingiuojančios gatvelės, apsuptos medinių namų ir rankdarbių krautuvėlių. Dauguma šios vietos gyventojų dirba Stokholme, į kurį kasdien keliauja iš netoliese esančios traukinių stoties Märsta, tad šį miestelį išties nėra jau taip sunku pasiekti. Sigtuna miestas – muziejus, kurio gatvės alsuoja senove, o Melareno ežero pakrantėje stovi prisišvartavusios senosios vikingų valtys. Pažintis su miesteliu: Stora Gatan gatvė – išlaikiusi savo senąją architektūrą, mažiausia rotušė Švedijoje, turgaus aikštė, Šv. Petro, Loros ir Olafo bažnyčių griuvėsiai, senosios Sigtunos runos, pasakojančios Švedijos istoriją.

Apibendrinant, pasidaliję savo patirtimi ir pasisėmę naujų idėjų bei įkvėpimo ir toliau vykdysime tradicines bei organizuosime naujas darnaus vystymosi veiklas, susijusias su visuomenės sveikata, švietimu, socialine ir aplinkos politika tiek, kiek šios sritys siejasi su žmogumi, jo gerove, gyvenimo kokybe ir sveikata.